V. Landsbergis tituluotas valstybės vadovu: balsus galimai „pardavė“ už dotaciją?

Suteiktas atkurtos Lietuvos vadovo titulas

Po ilgų ir karštų diskusijų ketvirtadienį Seimas visgi apsisprendė tituluoti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį valstybės vadovu. Panašu, šis sprendimas gali būti vertinamas ne tik kaip bandymas suklastoti istoriją, bet ir kaip galima politinio turgaus įrodymo Seime prielaida. Yra nemažai manančių, kad ilgai lauktą titulą V. Landsbergiui pavyko užsitikrinti tik buvusio premjero Sauliaus Skvernelio demokratų „Vardan Lietuvos“ balsais mainais į dotaciją jo partijai. Toks sprendimas pačiam tituluotajam V. Landsbergiui atnešė didžiulį džiaugsmą ir šis prasitarė, kad sveikinti reikia ne jį, o Lietuvą, kad ši esą pagaliau prilygo Estijai. Tuo tarpu opozicija negaili kritikos šiam sprendimui ir perėmusi valdžią į savo rankas yra pasiruošusi šį titulą atšaukti. O štai Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė po šio sprendimo teigia net sulaukusi mįslingo moters skambučio.

Šiandien galiausiai V. Landsbergiui buvo suteiktas išsvajotasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovo titulas. Už šią iniciatyvą balsavo 74 parlamentarai, prieš buvo 1 ir susilaikė – 4 Seimo nariai.

Po tokio sprendimo lengviau atsikvėpė ir pats V. Landsbergis, iki šiol galvojęs, kad Lietuva smarkiai atsilieka nuo Estijos, mat ten esą jau seniai nutarta, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas buvo valstybės vadovas, o estams esą nekilo jokių tragedijų dėl tokio sprendimo [1].

„Ar reikėtų mane sveikinti? Nežinau... Labiau Lietuvą reikia sveikinti, kad pagaliau prilygo Estijai. Estija jau seniai sutvarkė, kad Arnoldas Rüütelis nuo 1990 m. kovo buvo prezidentas“, – teigė V. Landsbergis [2].

Anot jo, įvairių šalių lyderiai su AT-AS pirmininku bendraudavę it su šalies vadovu ir niekam net nekilusios abejonės, kad gali būti kitaip.

Istorija klastojama?

Tačiau opozicija tokio sprendimo nepalaiko ir kritikuoja, kad tokiu būdu yra perrašoma valstybės istorija.

Tam didelį nepritarimą išreiškė ir A. Širinskienė, teigianti, kad Lietuva suka Putino Rusijos keliu klastojant savo valstybės istoriją [1]. Anot jos, labai apmaudu, kad nesiskaitoma su Seimo darbo tvarka mėginant pakeisti istoriją ir paskutinė parlamento diena eilinį kartą paverčiama chaosu, kuris esą kyla iš to, kad vienam žmogui „reikia posto“.

Pasisakyti nevengė ir socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Sysas, kurio teigimu, istorikai įvertins, ar nėra perrašinėjama šalies istorija.

„Istorijos negalima suklastoti. Jis buvo AT pirmininkas, garbė jam. Tai ne pirmas bandymas kaip nors padaryti jį tuo, kuo jis nebuvo – tai nedaro garbės“, – rėžė A. Sysas [1].

Sprendimo nepalaikė ir ekspremjeras, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, kurio nuomone, nėra jokios prasmės įstatymu įtvirtinti faktą, kuris buvo.

Pati Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė nesuprantanti, kas galėtų aštriai prieštarauti tokiam klausimui ir pabrėžė, kad tai – ypatingos svarbos klausimas, kurį reikia išspręsti čia ir dabar [4].

Užsimojo laimėti rinkimus ir V. Landsbergį „nuleisti ant žemės“

Pasipiktinusi tokiu „pirmos svarbos“ klausimu opozicija patikino sustoti neketinanti, ir, jei laimėsianti sekančius parlamento rinkimus, ji pažadėjo bandysianti šį sprendimą atšaukti [3]. Tačiau A. Širinskienė pastebėjo, kad toks sprendimas dabar taps populistiniu partijų pažadu prieš rinkimus ir dabar esą visos partijos rašys, kad jei ateis į valdžią, šį sprendimą panaikins.

Per daug neįsijausti paragino ir S. Skvernelis, kurio nuomone, valstybėje yra ir daug svarbesnių klausimų nei šis, pastaruoju metu sulaukęs didelio dėmesio, o jei bus laimėti kiti rinkimai ir dauguma pritars V. Landsbergio vadovo titulo atšaukimui, tai „galės tą daryti“ [3].

„Aš tikrai nemanau, kad čia yra valstybinės reikšmės klausimas, kurį reikėtų kas keturis metus kaitalioti. Jei bus kita dauguma, jei norės, tokį sprendimą galės daryti“, – teigė ekspremjeras [3].

Sulaukė grasinimo susidoroti

O štai ketvirtadienis tik opozicijos pažadais ir kritika neapsiribojo – A. Širinskienė pareiškė sulaukusi mįslingo skambučio, o skambinusi moteris esą tik išrėžė, kad politikė „sava mirtimi nemirs“ [5]. Reaguodama į tai, parlamentarė pabrėžė, kad dėl grasinimų susidoroti kreipsis į policiją, o posėdžio metu net kreipėsi į konservatorius, prašydama suvaldyti savo gerbėjus.

„Labai džiaugiuosi ir matau konservatorių lyderius, ir premjerę tarp jų, tai norėčiau vis dėlto, kad jie pasikalbėtų su savo rinkėjais ir gerbėjais, ir paprašytų opozicijai neskambinti ir negrasinti susidorojimu, sakant, kad jūs sava mirtimi nemirsite“, – rėžė A. Širinskienė [5].

Į tokius parlamentarės prašymus kaipmat sureagavo ir premjerė Ingrida Šimonytė ir neliko skolinga už tokį kreipimąsi į kolegas, ir pasiūlė verčiau kreiptis į teisėsaugą, o ne „mosikuotis čia savo kolegų ar buvusių valstybės vadovų vardais“.

Padėkoti reikia S. Skverneliui ir jo partijai?

Vis dėlto, šį tikslą valdantiesiems pasiekti pavyko su opozicijos pagalba. A. Širinskienė savo feisbuko paskyroje pasidalino, jog šis projektas „praslydo“ būtent S. Skvernelio vadovaujamos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ dėka. Priešingai nei likusi opozicijos dalis, frakcija nubalsavo už valstybės vadovo titulo suteikimą V. Landsbergiui.

„Jei norėsite kam padėkoti už vadovo statuso suteikimą V. Landsbergiui – padėkokit Skverneliui ir jo Vardan valdžios.

Jų balsavimas užgarantavo, kad istorija būtų suklastota ir būtų saugus 71 Seimo narys salėje, ko reikia įstatymo priėmimui. Visa likusi opozicija nesiregistravo balsavimui“, – savo paskyroje rėžė A. Širinskienė.

Visuomenė irgi įvertino

Pasirodžius šiai žiniai apie V. Lansbergio titulavimą atkurtos Lietuvos vadovu, po pranešimais žiniasklaidoje taip pat atsispindėjo ir visuomenės požiūris. Ketvirtadienį 15 val. atlikta naujieną paskelbusių trijų portalų peržiūra parodė, kad didžioji po straipsniais komentavusių asmenų dalis šiam sprendimui nepritaria.

Dienraščio „Kas vyksta Kaune“ straipsnis susilaukė 353 komentarų, tarp kurių tik 13 buvo šį sprendimą vertinantys teigiamai.

LRT paskelbto straipsnio statistika: viso 675 komentarai, iš kurių tik 42 teigiami.

Naujienų portale Lrytas publikuotas straipsnis susilaukė 506 komentarų, iš kurių vos 15 buvo teigiami.

Tikrinant šiuos straipsnius po 17 val., galimybės komentuoti nebeliko. Tačiau portale Lrytas buvo palikta galimybė straipsnį įvertinti patiktukais – 208 asmenys paspaudė „patinka“ ir net 1 244 „nepatinka“.

Primename, kad V. Landsbergio teisinio statuso įstatymo projektas į Seimą vėl patyliukais sugrįžo gegužę. Tada paaiškėjo, kad jis tyliai buvo užregistruotas pačios V. Čmilytės-Nielsen ir į darbotvarkę buvo įtrauktas beveik paskutinę minutę. Tada opozicija tokį sprendimą įvertino kaip „nedarantį garbės“, o toks valdančiųjų „žaidimas“ esą rodo, kad Lietuvos politika yra labai žemo lygio.