V. Orbanas reikalauja sankcijų po Sebestyeno Jozefo mirties Ukrainoje

Vengro mirtis išprovokavo V. Orbano reikalavimus sankcionuoti Ukrainos pareigūnus

45-erių metų etninis vengras Sebestyenas Jozefas, gyvenęs Ukrainos Užkarpatėje, mirė liepos 6-tą dieną, praėjus kelioms savaitėms po jo pašaukimo į Ukrainos kariuomenę. Ši žinia sukėlė rimtą diplomatinį ažiotažą – Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas paragino Europos Sąjungą įtraukti atsakingus Ukrainos pareigūnus į žmogaus teisių pažeidėjų sankcijų sąrašą. [2]

„Šiandien Vengrijos vyriausybė inicijavo procesą, kad tie, kurie gali būti atsakingi už Sebestyeno Jozefas mirtį, būtų nedelsiant įtraukti į Europos Sąjungos žmogaus teisių sankcijų sąrašą“, – pareiškė Viktoras Orbanas savo socialiniame tinkle.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto taip pat išreiškė viltį, kad artimiausiomis savaitėmis Donaldas Trumpas pasieks proveržį taikos klausimu Ukrainoje. Reaguodama į įvykius, Vengrijos URM iškvietė Ukrainos ambasadorių Budapešte ir pareiškė laukianti paaiškinimų. [3]

Pasak Vengrijos žiniasklaidos ir šeimos narių, Sebestyenas galėjo būti prievarta paimtas į kariuomenę, kur neva buvo sumuštas metaliniais strypais. Po kelių savaičių, kaip teigiama, jis mirė ligoninėje nuo patirtų sužalojimų. Tačiau šie teiginiai kol kas neparemti nepriklausomais tyrimais.

Ukraina skelbia alternatyvią versiją: savavališkas pasitraukimas, psichologinė krizė, mirtis nuo embolijos

Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė oficialų pareiškimą, kuriame Sebestyeno mirtį aiškina kitaip. Pasak jų, vyras birželio 14-tą dieną buvo teisėtai mobilizuotas, o birželio 18-tą – savavališkai paliko dalinį. Po šešių dienų jis pats kreipėsi į ligoninę, kur buvo nustatyta „akutinė streso reakcija“. Vėliau jis buvo pervežtas į psichiatrijos kliniką, kur liepos 6-tą mirė.

„Teismo medicinos išvadoje nurodyta, kad Sebestyeno Jozefas mirties priežastis – plaučių embolija. Kūne nebuvo nustatyta jokių smurto žymių“, – teigiama kariuomenės pareiškime. [1]

Ukrainos atstovai kategoriškai neigia bet kokį smurtą ar prievartinę mobilizaciją:

„Kategoriškai atmetame kaltinimus dėl kankinimų, priverstinės mobilizacijos ar žmogaus teisių pažeidimų, esą padarytų mūsų pareigūnų.“

Jie taip pat pažymi, kad yra pasiruošę skaidriam situacijos tyrimui pagal galiojančius įstatymus. Be to, kariuomenės komunikate raginama žiniasklaidos priemones ir užsienio vyriausybes susilaikyti nuo nepatvirtintos ir emocionalios informacijos sklaidos, kuri galėtų būti naudojama „priešiškų valstybių informacinėse operacijose“.

Tarp abejonių ir geopolitinio fono: įtampa toliau auga

Sebestyeno Jozefas mirtis įvyko jautriame geopolitiniame kontekste – karo fone, kai Vengrija ir Ukraina jau kurį laiką turi skirtingus požiūrius į mažumų teises, mobilizaciją ir regioninį saugumą. Vengrija ne kartą kritikavo Ukrainos valdžią dėl prievartinės karinės tarnybos taikymo etniniams vengrams Užkarpatėje.

Ukraina savo ruožtu pabrėžia, kad laikosi įstatymų, o ginkluotųjų pajėgų mobilizacija vykdoma teisėtai. Visgi, kol nėra nepriklausomo tyrimo, kuris galėtų objektyviai įvertinti įvykius, visuomenėje ir toliau sklis skirtingos interpretacijos.

Kol kas aišku tik tiek – ši byla įgavo politinį atspalvį, o mirtis, kurioje susiduria dvi visiškai priešingos versijos, tapo dar vienu įtampos tašku tarp Budapešto ir Kijevo.