V. Putinas – Baltijos šalyse labiausiai nemėgstamų politikų viršūnėje

Aiškėja Baltijos šalių gyventojų nuomonė apie pasaulio lyderius

Naujausia apklausa atskleidė, ką Baltijos šalių gyventojai mano apie pasaulio galinguosius – nuo Vladimiro Putino iki Elono Musko. Tarp lietuvių, latvių ir estų Rusijos prezidentas vertinamas kaip absoliutus blogio simbolis: Lietuvoje jį palankiai vertina vos 3 proc. gyventojų, o net 89 proc. – neigiamai.

Latvijoje ir Estijoje simpatijų kiek daugiau (atitinkamai 15 ir 14 proc.), bet neigiamas požiūris vis dar dominuoja. Kartu su Putinu – ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas. Jį daugiau nei pusė Lietuvos respondentų vertina nepalankiai, o aiškios nuomonės apie šį veikėją neturi trečdalis [1].

Nepasitikėjimas matomas ir JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris pastaruoju metu atsidūrė dėmesio centre dėl dviprasmiškos pozicijos Ukrainos atžvilgiu. Lietuvos visuomenėje 58 proc. apklaustųjų jį vertina neigiamai, Estijoje – net 63 proc.

Nuo jo neatsilieka ir Elonas Muskas – šį garsųjį milijardierių daugiau nei pusė Baltijos šalių gyventojų taip pat vertina kritiškai. Priešingai nei šie – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išlaiko stiprias pozicijas: jį palankiai vertina net 69 proc. lietuvių.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen taip pat sulaukia didelio palaikymo Lietuvoje, nors kaimyninėse šalyse jos vertinimai kiek kuklesni.

Apklausų duomenys atskleidžia – Baltijos šalys į pasaulio lyderius žvelgia per karo Ukrainoje prizmę, o lyderių reputaciją čia lemia ne verslas ar ekonomika, o vertybinė laikysena.

Keičiasi D. Trumpo paveikslas: nemėgo, bet dabar dar labiau nemėgsta?

Prezidento D. Trumpo reitingai po neramios savaitės, kurią lydėjo tarifų didinimas ir nestabilumas rinkoje, smunka. Po jo žingsnio padidinti muitus Kinijos importuojamoms prekėms iki 145 proc., o Kinijai ėmusis atsakomųjų priemonių - 125 proc., rinkėjai vis labiau nerimauja dėl šalies ekonominės krypties.

Naujausios balandžio 11 d. atliktos „HarrisX“ apklausos duomenimis, nuo balandžio 2 d. pranešimo apie tarifus D. Trumpo pritarimo reitingas sumažėjo penkiais punktais ir dabar siekia 47 proc., o nepritarimo – 49 proc. [2]

Nors D. Trumpas ir toliau išlieka optimistiškai nusiteikęs – „TruthSocial“ pasigyrė, kad jo „tarifų politika“ yra „labai įdomi Amerikai“ – duomenys rodo, kad 54 proc. rinkėjų mano, kad ekonomika eina klaidingu keliu, o 72 proc. mano, kad trumpuoju laikotarpiu tarifai pakenks.

Poveikis matomas daugelyje apklausų. „Rasmussen Reports“ rodo, kad pirmą kartą nuo antrosios inauguracijos D. Trumpas nukrito žemiau įprasto 50 proc. pritarimo. Harvardo CAPS/Harris duomenimis, jo pritarimas nukrito iki 49 proc., o Reuters/Ipsos - dar žemiau (42 proc.).

Nors keliose srityse, pavyzdžiui, imigracijos srityje, kur jam pritaria 48 proc. respondentų, Trumpas vis dar yra geriau vertinamas nei Bidenas. Tuo tarpu viceprezidentą JD Vance'ą ir Eloną Muską dauguma rinkėjų taip pat vertina nepalankiai.

Tarp palankiausiai šalies viduje vertinamų lyderių – Indijos premjeras N. Modi

Remiantis šių metų kovo mėnesio „Statista“ paskelbtais duomenimis, iš 22 išvardytų pasaulio lyderių Indijos politikas Narendra Modi sulaukė didžiausio pritarimo šalies viduje – beveik 80 proc., o jo vadovavimui nepritarė mažiau nei penktadalis respondentų [3].

Indijos premjeras buvo perrinktas 2024 m. pavasarį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, tačiau jo partija prarado daugumą parlamente.

Didelio savo šalies žmonių palaikymo sulaukia ir Argentinos prezidentas Javier Milei – jo lyderystę palaiko net 62 proc. argentiniečių.

Ties riba atsidūrė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas – politiko palaikymas šalyje siekia 40 proc., kai tuo tarpu jo nepalaiko - 48 proc.

Tuo tarpu neseniai inauguruoto JAV prezidento Donaldo Trumpo palankumo reitingas šį mėnesį nukrito žemiau 50 proc.

Aukštais reitingais negali pasigirti ir Kanados premjero pareigas ėjęs Justinas Trudeau, kurio politikos nepalaiko net 62 proc. kanadiečių.

Bene prasčiausias vertinimo reitingas atitenka Prancūzijos lyderiui Emanueliui Macronui – jį palaiko vos 19 proc. Prancūzijos gyventojų, o tuo tarpu jo politikai nepritarimą išreiškė net 74 proc.