V. Putinas bus prisaikdintas penktajai Rusijos prezidento kadencijai

Antradienį V. Putinas oficialiai pradeda savo penktąją prezidento kadenciją

Antradienį Vladimiras Putinas, valdantis Rusiją beveik ketvirtį šimtmečio, sutriuškinęs opoziciją ir sustiprinęs konfrontaciją su Vakarais, oficialiai pradeda penktąją kadenciją.

Jis turi būti prisaikdintas dar šešerių metų kadencijai, laimėjęs kovo mėnesį vykusius rinkimus, kuriuos stebėtojai užsienyje kritikavo kaip nelaisvus ir suklastotus.

Tikimasi, kad 71 metų V. Putinas duos priesaiką per ceremoniją Kremliuje Maskvoje, joje dalyvaus aukšto rango Rusijos politikai ir svečiai.

Per 24 valdymo metus V. Putinas siekė atkurti Rusijos galią bei dominavimą kaimyninėse šalyse

Rusijos pajėgos šiuo metu tęsia 2022 m. vasarį pradėtą karą su Ukraina.

Per rinkimus kovo mėnesį jis gavo 87 proc. balsų. Siekdamas išlikti valdžioje, prieš keletą metų V. Putinas perrašė Rusijos konstituciją. Po dabartinės kadencijos, pasibaigsiančios 2030 m., konstitucija leidžia V. Putinui kandidatuoti dar vienai kadencijai ir valdyti iki 2036 m., kai jam sukaks 83-eji.

Tradiciškai Rusijoje po prezidento inauguracijos atsistatydina vyriausybė, kad valstybės vadovas galėtų sudaryti naują ministrų kabinetą. Remiantis Dūmos, Rusijos parlamento, informacija, įstatymų leidėjai naujų ministrų paskyrimus galėtų patvirtinti iki gegužės 15 dienos.

Laukiama, ar dar kartą užsienio reikalų ministro pareigas eis S. Lavrovas

Politikos apžvalgininkai laukia, ar dar kartą užsienio reikalų ministru bus paskirtas 74 metų Sergejus Lavrovas, šias pareigas einantis jau 20 metų. Taip pat spėliojama dėl gynybos ministro Sergejaus Šoigu ateities, jo vyriausiasis pavaduotojas Timūras Ivanovas neseniai buvo areštuotas ir apkaltintas korupcija.

V. Putino inauguracija bus tiesiogiai transliuojama per daugumą pagrindinių Rusijos televizijos kanalų maždaug nuo vidurdienio, kai prabangus automobilių kortežas atveš jį į Maskvos didžiuosius Kremliaus rūmus. Atvykęs, jis rūmų koridoriais nueis į puošnią Šv. Andriejaus salę, kur duos prezidento priesaiką ir trumpai kreipsis į rusus.

Prezidento inauguracijoje dalyvaus Prancūzijos ambasadorius

Į ceremoniją pakviesti vyriausybių pareigūnai ir užsienio diplomatai, įskaitant Prancūzijos ambasadorių Pierre'ą Levy, jis turėtų dalyvauti. Kitos Europos šalys, įskaitant Lenkiją, Vokietiją ir Čekiją, pranešė, kad nepasiųs savo atstovų, tvyrant įtampai dėl karo Ukrainoje.

Inauguracija vyks likus dviem dienoms iki Pergalės dienos, Rusijoje minimos gegužės 9-ąją ir įgavusios naują simbolinę reikšmę, V. Putinui lyginant puolimą Ukrainoje su Rusijos kova prieš nacistinę Vokietiją Antrojo pasaulinio karo metais.

Prieš abu renginius valdžia pastatė užtvaras visame Maskvos miesto centre.

V. Putinas pradeda šešerių metų kadenciją, sutelkęs daugiau galių nei bet kada

Jis įgavo pasitikėjimo dėl pažangos mūšio lauke Ukrainoje ir tvaraus ekonomikos augimo, nepaisant Vakarų sankcijų.

Vidaus fronte jis pernai birželį patyrė samdinių grupuotės „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino, vėliau žuvusio lėktuvo katastrofoje, maištą, vasarį kalėjime mirė jo pagrindinis politinis varžovas Aleksejus Navalnas. Jo pergalė kovo mėnesį reiškia, kad jis greičiausiai taps ilgiausiai per šimtmetį valdžioje išbuvusiu Rusijos valdovu, pranokusiu sovietų diktatorių Josifą Staliną.

Pernai Rusijos kariuomenė sulaikė ilgai lauktą Ukrainos kontrpuolimą ir nuo tada sustiprino savo pozicijas fronto linijose, Kyjivui stokojant amunicijos ir kareivių. Tačiau karui tęsiantis jau trečius metus, o Rusijos ekonomikai judant į perkaitimą, V. Putinas per penktąją kadenciją susidurs su dideliais iššūkiais. Infliacija, kelianti didžiausią Rusijos gyventojų nepasitenkinimą, neslūgsta, karui Ukrainoje Maskva skiria milijardus. Kremliui taip pat nepavyko numalšinti nuogąstavimų, kad per naują V. Putino kadenciją bus paskelbtas kitas nepopuliarios mobilizacijos etapas, toliau rusena į karą pasiųstų vyrų žmonų nepasitenkinimas.

Parengta remiantis ELTA.