V. Putinas Pekine ieško daugiau nei draugystės: Kinija tampa Maskvos ekonominiu gelbėjimosi ratu

V. Putino vizitas Pekine sutapo su nauju JAV, Kinijos ir Rusijos geopolitiniu trikampiu

Al Jazeera - Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienio vakarą atvyko į Kiniją dviejų dienų vizitui, kurio centre – derybos su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Tai jau antras tiesioginis abiejų lyderių susitikimas per mažiau nei metus. Vizitas taip pat sutampa su 2001 m. Rusijos ir Kinijos geros kaimynystės, draugystės ir bendradarbiavimo sutarties 25-mečiu. [1]

V. Putino kelionė į Pekiną prasidėjo praėjus vos kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito Kinijos sostinėje. Al Jazeera vertinimu, Xi Jinpingo sprendimas per vieną savaitę priimti ir D. Trumpą, ir V. Putiną nėra atsitiktinis – Pekinas siekia parodyti save kaip svarbų veikėją vis labiau suskaldytoje ir nestabilioje pasaulio tvarkoje.

Šis susitikimas vyksta karo Ukrainoje, įtampos dėl Irano ir sutrikusios laivybos per Hormūzo sąsiaurį fone. Būtent energetinis saugumas, prekyba, sankcijos ir JAV užsienio politikos neprognozuojamumas stumia Maskvą ir Pekiną į dar glaudesnį bendradarbiavimą.

Rusijai Kinija tapo ekonominiu išsigelbėjimu po Vakarų sankcijų

Kinija tapo svarbiausia Rusijos ekonomine atrama, kai Maskvos ekonomika perėjo į karo režimą. Dvišalė prekyba tarp Rusijos ir Kinijos nuo 2020 iki 2024 metų išaugo daugiau nei dvigubai ir 2024 m. pasiekė 237 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau ši priklausomybė nėra lygiavertė. Kinija yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė, bet Rusija sudaro tik apie 4 proc. visos Kinijos tarptautinės prekybos. Tai reiškia, kad Pekinas derybose turi gerokai didesnę svertų galią nei Maskva.

Po plataus masto invazijos į Ukrainą Rusija vis labiau priklauso nuo Kinijos technologijų ir gamybos pajėgumų. Al Jazeera, remdamasi „Bloomberg“, nurodo, kad daugiau nei 90 proc. Rusijos sankcionuotų technologijų importo dabar atkeliauja iš Kinijos, įskaitant karinei ir dvejopo naudojimo pramonei svarbius komponentus.

Kinija perka rusišką energiją, bet diktuoja sau palankesnes sąlygas

Rusijai Kinija tapo ir vienu svarbiausių naftos bei kitų energijos produktų pirkėjų. Europos rinkoms iš esmės užsidarius dėl karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų, Maskvai liko nedaug alternatyvų tokio masto pirkėjui kaip Kinija.

Analitikai teigia, kad šis disbalansas leidžia Pekinui derėtis iš stipresnės pozicijos. Kinija gali siekti prieigos prie rusiškos naftos ir dujų mažesnėmis kainomis, kartu didindama įtaką Rusijos ekonominei ateičiai.

Maskvai tai reiškia ne tik prekybos persiorientavimą, bet ir ilgalaikį priklausomybės pasikeitimą. Rusija vis mažiau gali rinktis, kam parduoti strateginius išteklius, o Kinija gali išnaudoti šią padėtį kaip ekonominį ir politinį pranašumą.

Pekinui Rusija reikalinga dėl sausumos energetikos kelių ir geopolitinės atramos

Nors santykiai nevienodi, Kinijai Rusija taip pat išlieka svarbi. Pagrindinis Pekino interesas – saugi prieiga prie didžiulių energijos išteklių, kurie gali pasiekti Kiniją sausumos keliais, apeinant pažeidžiamus jūrų maršrutus.

Karas aplink Iraną ir sutrikimai Hormūzo sąsiauryje padidino Kinijos nerimą dėl energetinio saugumo. Per šį vandens kelią gabenama didelė dalis naftos ir dujų, todėl Pekinas vis labiau vertina Rusiją kaip sausumos tiekėją, mažiau priklausomą nuo jūrinių krizės taškų.

Vienas svarbiausių šios savaitės derybų klausimų gali būti ilgai atidėliotas „Sibiro galios 2“ dujotiekis. Jeigu projektas būtų įgyvendintas, jis per Mongoliją galėtų kasmet tiekti Kinijai 50 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų.

Rusijos ir Kinijos partnerystė stiprėja be formalios karinės sąjungos

Kinija vertina Rusiją ir kaip geopolitinę partnerę. Abi šalys yra nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės ir dažnai diplomatiškai veikia prieš JAV vadovaujamas politikos kryptis.

Pekinas vis dėlto vengia formalaus karinio aljanso su Maskva. Vietoje to šalys stiprina ryšius per reguliarias bendras karines pratybas, įskaitant nuo 2012 m. vykstančias „Joint Sea“ jūrų pratybas.

Praėjusiais metais Kinija ir Rusija surengė naujas jūrų pratybas Japonijos jūroje, netoli Rusijos Vladivostoko uosto. Jose buvo treniruojamos povandeninių laivų gelbėjimo, kovos su povandeniniais laivais, oro gynybos, priešraketinės gynybos ir jūrinių kovinių operacijų užduotys.

Xi Jinpingas ir V. Putinas kuria lankstų bloką prieš JAV spaudimą

Kinijos ir Rusijos santykių stiprybė slypi ne ideologijoje, o praktiniuose interesuose. Maskvai reikia rinkų, technologijų, politinio užnugario ir energetikos pirkėjo. Pekinui reikia sausumos energijos kelių, diplomatinio partnerio ir sverto prieš JAV spaudimą.

Vakarų sostinėse šis ryšys dažnai vertinamas kaip trapus, nes Kinija ir Rusija nėra lygiavertės partnerės. Tačiau Al Jazeera cituojami analitikai pabrėžia, kad būtent lankstumas gali daryti šią partnerystę patvaresnę nei formalią karinę sąjungą.

V. Putino vizitas Pekine rodo, kad Rusija vis labiau remiasi Kinija, tačiau Xi Jinpingas neprivalo mokėti tokios pat politinės kainos. Pekinas gali naudotis Maskvos priklausomybe, išlaikydamas sau naudingą atstumą nuo karo Ukrainoje ir kartu stiprindamas savo, kaip pasaulinės derybų jėgos, poziciją.