V. Putinas prabilo apie Ukrainos ir Rusijos karą: „Mes niekada neatmetėme derybų“

Teigė, jog Rusija niekada neatmetė taikos derybų su Ukraina

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lapkričio 23 dieną vaizdo konferencijos būdu dalyvavo Didžiojo dvidešimtuko viršūnių aukščiausiojo lygio susitikime.

Savo kalboje dėl Ukrainos ir Rusijos karo pabrėžė: „Norėčiau priminti, kad Rusija niekada neatmetė taikos derybų su Ukraina. Būtent Ukraina, o ne Rusija, viešai paskelbė pasitraukianti iš derybų proceso. Be to, tai buvo įteisinta prezidento (Vladimiro Zelenskio) pasirašytu dekretu, kuris draudžia tokias derybas su Rusija“.

V. Putinas karą Ukrainoje palygino su Izraelio vykdomais išpuoliais prieš Palestiną ir savo kolegoms uždavė klausimų.

„Suprantu, kad tai karas, žmonių žūtys sukrečia visus. Argi nešokiruoja kruvinas perversmas Ukrainoje 2014 metais ir po jo sekantis karas, kurį Kijevo režimas vykdė prieš savo žmones Donbase? Argi šiandien nešokiruoja civilių gyventojų naikinimas Palestinoje ir Gazos ruože? Argi nešokiruoja tai, kad gydytojai operuoja vaikus be anestezijos? Argi nešokiruoja tai, kad Jungtinių Tautų generalinis sekretorius pareiškė, jog Gazos ruožas virto didžiulėmis vaikų kapinėmis?", – mintis dėstė Rusijos prezidentas.

Rusija nori atkurti abipusiai naudingo tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo dvasią

Pareiškęs, kad pasisako už tarptautinį bendradarbiavimą ir už tai, kad Pasaulio prekybos organizacija (PPO) vėl imtųsi aktyvaus vaidmens, V. Putinas sakė, kad Rusija yra už tai, kad būtų atkurta atviro ir abipusiai naudingo tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo dvasia, pagrįsta JT normomis ir abipusiai pagarbaus bendradarbiavimo principais. Svarbu veiksmingai optimizuoti pasaulinės ekonomikos valdymo sistemą, t. y. visiškai atnaujinti PPO veiklą, įskaitant jos arbitražo funkciją.

V. Putinas tikino, kad būtina didinti besivystančių šalių vaidmenį tarptautinėse finansų institucijose, įskaitant TVF ir Pasaulio banką, ir jų išteklius naudoti šalių ir regionų, kuriems jų tikrai reikia, vystymuisi, o ne oportunistiniams politiniams tikslams.

V. Putinas teigė, kad pasaulinę ekonominę krizę sukėlė ne Rusijos karas prieš Ukrainą

Kritikuodamas Vakarų šalių ekonominę politiką po koronaviruso protrūkio, V. Putinas pridūrė, kad šiuo metu vykstančią pasaulinę ekonominę krizę sukėlė ne Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, o kitų šalių embargas ir neteisingos ekonominės programos. Jis kaltino lyderiaujančias Vakarų valstybes dėl infliacijos ir kitų pasaulio ekonomikos problemų taip pat ir dėl „Nord Stream“ dujotiekių sabotažo.

„Nesąžiningi konkurencinės kovos metodai naudojami siekiant pašalinti konkurentus ir įgyti pranašumą. Visų pirma turiu omenyje ne tik transporto ir logistikos grandinių, tarptautinių atsiskaitymo kanalų naikinimą, bet ir valstybinio terorizmo aktus. Baltijos jūros dugnu nutiestas dujotiekis „Nord Stream“ yra akivaizdus to pavyzdys“, – kalbėjo V. Putinas.

Pabrėždamas, kad Rusija vykdo savo įsipareigojimus energetikos ir maisto srityje, V. Putinas sakė, kad didėja neramumai rinkose, problemos įsisenėjusios tarptautiniame finansų sektoriuje, blogėja padėtis energetinio ir maisto saugumo srityje. Ir baigdamas pokalbį jis pabrėžė, kad Rusija vykdo visus savo įsipareigojimus šioje srityje ir toliau išlieka viena didžiausių maisto produktų eksportuotojų [1].

2022 metus Rusijos prezidentas pavadino valstybinio terorizmo laikotarpiu

Rusijos vadovas pastaruoju metu vengė dalyvauti 20 pramoninių ir besivystančių šalių grupės viršūnių susitikimuose, o paskutiniame rugsėjį Naujajame Delyje įvykusiame susitikime jam atstovavo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Tačiau lapkričio 23 dieną buvo sušauktas papildoma viršūnių vaizdo konferencija konfliktui Gazoje aptarti. Virtualų Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimą surengė šiuo metu organizacijai pirmininkaujanti Indija.