Vienas įrašas.549 581akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

V. Zelenskio atleistas Mychailo Fedorovas ragina rengti Ukrainos prezidento rinkimus net ir karo metu

•Politika•Giedrius Daukantas
3 šaltiniai
Komentuoti (0)

M. Fedorovas pareiškė, kad Rusija negali lemti, kada ukrainiečiai galės rinkti savo valdžią

Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas rugpjūčio 18-osios vakarą paskelbė politinį kreipimąsi, kuriame paragino sukurti mechanizmą rinkimams surengti net ir tęsiantis karui su Rusija. Tai pirmas kartas nuo plataus masto invazijos pradžios, kai tokio lygio buvęs Ukrainos valdžios pareigūnas taip tiesiogiai iškėlė rinkimų karo metu klausimą.

M. Fedorovas nepasiūlė konkrečios balsavimo datos ir nepareiškė pats kandidatuosiantis į prezidentus. Jo pagrindinė mintis – Ukraina turėtų rasti teisėtą, saugų ir praktiškai įgyvendinamą būdą atkurti visą demokratinį procesą net tuo atveju, jeigu karas užsitęstų.

Buvęs ministras argumentavo, kad rinkimų datos negali faktiškai lemti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Pasak M. Fedorovo, Ukraina kovoja būtent už teisę išlikti laisva europietiška valstybe, todėl demokratinės procedūros negali būti neribotam laikui atidedamos vien dėl Maskvos veiksmų.

Kreipimasis paskelbtas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai V. Zelenskis galutinai pasirinko kitą gynybos ministrą

M. Fedorovo pareiškimo laikas turi aiškų politinį kontekstą. Vos keliomis valandomis anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė parlamentui Jevhenijaus Chmaros kandidatūrą į nuolatinio gynybos ministro pareigas.

J. Chmara nuo liepos vadovauja ministerijai laikinai. Iki tol jis dirbo Ukrainos saugumo tarnyboje SBU ir vadovavo jos specialiųjų operacijų padaliniams. Kad galėtų tapti nuolatiniu gynybos ministru, J. Chmara sutiko pasitraukti iš karinės tarnybos, nes pagal Ukrainos teisę ministerijai turi vadovauti civilis asmuo.

Šis sprendimas praktiškai uždarė M. Fedorovui galimybę grįžti į ankstesnes pareigas. Po atleidimo V. Zelenskis jam siūlė kelis kitus aukštus postus, tačiau M. Fedorovas viešai tvirtino esąs pasirengęs vėl dirbti valdžioje tik gynybos ministru.

M. Fedorovas kalba jau ne tik apie savo atleidimą – jis paskelbė apie „sisteminę valdymo krizę“

Kreipimesi buvęs ministras išplėtė kritiką gerokai toliau už konfliktą dėl Gynybos ministerijos. M. Fedorovas pareiškė, kad Ukraina susiduria su sistemine valstybės valdymo problema, kai dalis institucijų priešinasi permainoms, sprendimai visuomenei nepaaiškinami, o atsakomybė už klaidas tampa nepakankama.

Ypatingą dėmesį jis skyrė korupcijai ir valstybės pinigų naudojimui karo sąlygomis. M. Fedorovo teigimu, netinkamai panaudotos gynybai skirtos lėšos nėra vien finansinė problema – jų švaistymas gali tiesiogiai paveikti kariuomenės aprūpinimą ir galiausiai kainuoti žmonių gyvybes.

Buvęs ministras taip pat reikalavo didesnio valdžios atvirumo. Jo pozicija – po 2022 metų visuomenė suteikė valdžios institucijoms labai didelį pasitikėjimo kreditą, tačiau karo padėtis nesuteikia politikams teisės neaiškinti savo sprendimų. Reuters M. Fedorovo pasisakymą įvertino kaip rimčiausią vidinį politinį iššūkį V. Zelenskiui nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.

Ukrainos įstatymai šiuo metu draudžia prezidento ir parlamento rinkimus galiojant karo padėčiai

M. Fedorovo pasiūlymas susiduria su labai konkrečia teisine kliūtimi. Ukrainos Karo padėties teisinio režimo įstatymas numato, kad karo padėties metu negali būti rengiami prezidento, Aukščiausiosios Rados ir vietos valdžios rinkimai.

Todėl vien politinio sprendimo paskelbti rinkimų datą nepakaktų. Reikėtų sukurti teisinį mechanizmą, kuris būtų suderinamas su Konstitucija, karo padėties režimu ir rinkimų teisės principais. Pats M. Fedorovas būtent apie tokio mechanizmo paiešką ir kalbėjo, o ne apie nedelsiamą balsavimo paskelbimą.

Praktinių problemų būtų dar daugiau. Milijonai Ukrainos piliečių gyvena užsienyje arba yra šalies viduje perkelti asmenys, daugiau kaip milijonas žmonių tarnauja ginkluotosiose pajėgose, dalis teritorijos okupuota Rusijos, o nemažai šalies regionų kasdien susiduria su raketų ir dronų atakų grėsme. Reikėtų užtikrinti ir slaptą balsavimą kariams fronte, ir prieinamą balsavimą užsienyje esantiems piliečiams.

M. Fedorovo populiarumas po atleidimo smarkiai išaugo, o apklausose jis jau vertinamas kaip galimas V. Zelenskio varžovas

Rinkimų klausimas tampa dar jautresnis dėl paties M. Fedorovo politinio svorio. Po jo atleidimo iš Gynybos ministerijos Kyjive ir kituose miestuose kilo reti karo laikotarpiui vieši protestai. Demonstracijose dalyvavo tūkstančiai žmonių, reikalavusių paaiškinti prezidento sprendimą ir tęsti M. Fedorovo pradėtas gynybos reformas.

SOCIS centro apklausoje M. Fedorovas potencialių prezidento rinkimų pirmajame ture užėmė trečią vietą. Rugpjūčio pradžioje skelbtais duomenimis, pirmavo V. Zelenskis ir buvęs kariuomenės vadas, dabartinis Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas, o M. Fedorovas nuo jų atsiliko, tačiau išliko tarp trijų ryškiausių kandidatų.

Dar daugiau dėmesio sulaukė modeliuojamas antrasis turas. Toje pačioje apklausoje M. Fedorovas hipotetinėje dvikovoje su V. Zelenskiu gautų 63,8 proc., o dabartinis prezidentas – 36,2 proc. Tai tėra apklausos scenarijus, juolab kad M. Fedorovas oficialiai nepaskelbė kandidatuosiantis, tačiau skaičiai paaiškina, kodėl jo pirmasis viešas raginimas kalbėti apie rinkimus iš karto įgijo didelę politinę reikšmę.

Dar liepos pabaigoje M. Fedorovas tvirtino nelaikantis savęs politiku, tačiau dabar jo retorika akivaizdžiai pasikeitė

Politinę intrigą sustiprina tai, kad vos prieš kelias savaites M. Fedorovas viešai neigė ketinantis pradėti klasikinę politinę karjerą. Interviu „Ukrainska Pravda“ jis save apibūdino pirmiausia kaip vadybininką, kuriantį sudėtingas sistemas, o apie tolesnius planus žadėjo apsispręsti tik pasibaigus krizei dėl jo atleidimo.

Iki darbo Gynybos ministerijoje M. Fedorovas šešerius metus vadovavo Ukrainos skaitmeninei transformacijai. Jis buvo vienas jauniausių V. Zelenskio pirmosios komandos ministrų, kūrė valstybės skaitmeninių paslaugų sistemą „Diia“, o prasidėjus karui tapo vienu aktyviausių dronų, karinių technologijų ir duomenimis grindžiamo karo šalininkų.

Dabar kalbėjimas apie rinkimus, valdžios atsakomybę, korupciją ir visuomenės teisę vertinti šalies vadovybę jau peržengia buvusio ministro profesinės kompetencijos ribas. „Euronews“ pažymi, kad toks kreipimasis neišvengiamai paskatino spėliones apie galimus M. Fedorovo politinius planus, nors pats jis apie kandidatavimą vis dar nekalba.

Rinkimų klausimas gali tapti nauju Ukrainos vidaus politikos konfliktu dar nepasibaigus karui

Iki šiol pagrindinis Kyjivo argumentas prieš rinkimus buvo karo padėtis, teisiniai apribojimai ir neįmanomybė užtikrinti vienodas balsavimo sąlygas milijonams karių, pabėgėlių bei okupuotose teritorijose gyvenančių žmonių. M. Fedorovas šios problemos neneigia, tačiau siūlo pradėti ieškoti sprendimo, užuot automatiškai laukus karo pabaigos.

Jo pareiškimas keičia ir liepos politinės krizės pobūdį. Konfliktas prasidėjo nuo vieno ministro atleidimo ir nesutarimų dėl kariuomenės reformų, tačiau per mėnesį išaugo į platesnę diskusiją apie prezidento sprendimų priėmimą, politinę atsakomybę ir valdžios atsinaujinimą.

Kol kas nėra nei paskelbtos rinkimų datos, nei teisės aktų projekto, kuris leistų balsuoti galiojant karo padėčiai. Tačiau vien faktas, kad šį klausimą dabar viešai iškėlė neseniai vienu svarbiausių karo meto ministrų buvęs M. Fedorovas, reiškia, kad Ukrainos prezidento rinkimų tema iš teorinės diskusijos persikelia į realią vidaus politiką.

Šaltiniai

Euronews. (2026). Sacked Ukrainian Defence Minister Mykhailo Fedorov calls for presidential elections. https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/19/sacked-ukrainian-defence-minister-mykhailo-fedorov-calls-for-presidential-elections

Reuters. (2026). Ukraine's ousted defence minister calls for wartime elections. https://www.reuters.com/business/aerospace-defense/ukraines-ousted-defence-minister-calls-wartime-elections-2026-08-18/

The Guardian. (2026). Ukraine's dismissed defence minister calls for wartime presidential election. https://www.theguardian.com/world/2026/aug/18/ukraines-dismissed-defence-minister-calls-for-wartime-presidential-election

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.