V. Zelenskis: į Černobylio AE apsauginį kupolą pataikė dronas

Naktį Rusija pataikė į priedangą virš Černobylio AE 4-ojo energetinio bloko

Vasario 14-osios naktį Rusijos smogiamasis dronas su fugasiniu sprogmeniu pataikė į apsauginį kupolą, dengiantį suniokotą Černobylio atominės elektrinės (ČAE) 4-ojo energetinio bloko reaktorių. Ši ataka sukrėtė Ukrainą ir tarptautinę bendruomenę, nes atominės elektrinės apsaugos pažeidimas gali sukelti rimtų pasekmių visam pasauliui.

Apie ataką pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis priminė, kad drono kliudyta priedanga buvo sukurta bendromis Ukrainos, Europos Sąjungos, JAV ir kitų šalių pastangomis tam, kad būtų apsaugotas pasaulis nuo radioaktyvių teršalų patekimo į aplinką [1]. Tai didelis tarptautinis projektas, kuriam įgyvendinti prireikė daugiau nei dešimtmečio.

V. Zelenskis savo pranešime apie ataką pabrėžė, kad „vienintelė valstybė pasaulyje, galinti atakuoti tokius objektus, okupuoti atominių elektrinių teritoriją ir imtis karo veiksmų, visiškai neatsižvelgdama į padarinius, yra šiandieninė Rusija. Ir tai – terorizmo grėsmė visam pasauliui“.

Dėl drono atakos kilo gaisras ir buvo apgadintas apsauginis sarkofagas

Drono smūgis sukėlė gaisrą, kuris buvo greitai užgesintas, tačiau padaryta didelė žala apsauginiam sarkofagui. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) patvirtino, kad jų darbuotojai, buvę netoli įvykio vietos, girdėjo sprogimą apie 1:50 val. nakties ir stebėjo kilusį gaisrą [2].

Ukrainos Valstybinė branduolinės energetikos reguliavimo inspekcija pranešė, kad kol kas radiacijos lygis neviršija normų, tačiau situacija yra itin pavojinga, nes sarkofago struktūros pažeidimas gali lemti ilgalaikius padarinius [3].

https://www.youtube.com/watch?v=gDMxoflDcWo

Tarptautinė bendruomenė pasmerkė šį Rusijos veiksmą kaip dar vieną pavyzdį, kad Kremlius ignoruoja pasaulinio saugumo standartus. Vakarų šalys taip pat paragino imtis griežtų sankcijų prieš Rusiją ir didinti spaudimą Maskvai, siekiant sustabdyti karinius veiksmus prieš strateginius Ukrainos objektus.

Po Černobylio avarijos nuspręsta radioaktyvius teršalus palaidoti sarkofage

Primename, jog 1986 metų balandžio 26 dieną Černobylio atominėje elektrinėje įvyko katastrofiškas sprogimas, kuris sunaikino dalį 4-ojo energetinio bloko ir sukėlė didelį radioaktyvų užterštumą. Radiacija išplito ne tik po Ukrainą, Baltarusiją ir Rusiją, bet ir pasiekė daugelį Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvą, Latviją, Švediją, Vokietiją bei Graikiją.

Pirmasis sarkofagas buvo pastatytas skubiai po avarijos, tačiau jis turėjo daugybę defektų. Dėl to 2007 metais pradėtas statyti naujas apsauginis kupolas, vadinamas „Naujuoju saugumo konfinementu“. Šis projektas buvo baigtas tik 2019 metais ir yra vienas didžiausių inžinerinių statinių pasaulyje. Naujoji apsauga yra gyvybiškai svarbi, nes ji neleidžia radioaktyviems teršalams patekti į atmosferą ir užtikrina pavojingų medžiagų kontrolę.

Rusija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, kuri sąmoningai smogia į branduolinės infrastruktūros objektus. Tai pavojinga ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui. Smūgis į Černobylio apsaugą kelia rimtą grėsmę, nes tokie veiksmai gali sukelti naują ekologinę katastrofą.

Ekspertai teigia, kad jei būtų smogta stipriau arba jei atakos pasikartotų, sarkofago pažeidimas galėtų lemti radioaktyvių medžiagų išsiliejimą į aplinką, o tai būtų nevaldomas pavojus tiek Ukrainai, tiek aplinkinėms šalims, įskaitant ir Lietuvą.