V. Zelenskis po derybų su JAV pasiuntiniais: karas greičiausiai tęsis ir žiemą

JAV pasiuntiniai į Kyjivą atvyko po daugiau nei tris valandas trukusių derybų Kremliuje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniais pareiškė, kad šiuo metu nemato požymių, jog karą pavyktų užbaigti iki žiemos. Kyjivas todėl vienu metu dalyvauja derybose ir rengiasi dar vienam šaltajam sezonui, per kurį Rusija gali atnaujinti plataus masto smūgius Ukrainos energetikos sistemai.

Specialusis JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris rugsėjo 6 dieną pirmą kartą oficialiai atvyko į Kyjivą kaip JAV taikos derybininkai. Dieną prieš tai jie Maskvoje daugiau nei tris valandas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Amerikiečiai į Ukrainos sostinę atvyko traukiniu. Kyjivo centrinės geležinkelio stoties perone buvo įrengtas simbolinis užrašas „Peace Express“. V. Zelenskis teigė, kad Ukrainos oro uostus buvo mėginta parengti delegacijos atvykimui, tačiau dėl Rusijos smūgių Ukrainos oro erdvės atidaryti nepavyko.

„Labai tikimės, kad mums pavyks susitarti su Amerikos partneriais, ir tikimės Europos partnerių paramos, jeigu karas tęsis žiemą – o šiuo metu taip ir atrodo“, – po derybų sakė V. Zelenskis.

Trys derybų raundai proveržio neatnešė

Rugsėjo 6 dieną Kyjive įvyko trys atskiri derybų raundai. Pirmuosiuose dalyvavo Ukrainos ir JAV atstovai, o prie paskutinės susitikimo dalies prisijungė Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos nacionalinio saugumo patarėjai.

V. Zelenskis pokalbius pavadino labai dalykiškais. Pasak jo, buvo aptariami galimi karo užbaigimo parametrai, Ukrainos saugumo garantijos, trumpalaikė karinė ir energetinė parama bei šalies ekonominio atkūrimo planas pasibaigus karui.

S. Witkoffas taip pat tvirtino esantis padrąsintas derybų. Jis pareiškė, kad JAV delegacija Maskvoje išgirdo naujų idėjų ir tikisi netrukus paskelbti apie naują trišalių Ukrainos, Rusijos ir JAV derybų raundą. Kokias konkrečias nuolaidas ar pasiūlymus pateikė V. Putinas, amerikiečiai viešai neatskleidė.

Nepaisant optimistinės JAV pasiuntinių retorikos, jokio susitarimo dėl paliaubų, tiesioginio V. Zelenskio ir V. Putino susitikimo ar naujų derybų vietos paskelbta nebuvo. J. Kushneris pripažino, kad problema yra labai sudėtinga ir susitarimui pasiekti reikės abiejų pusių kompromisų.

Donbaso ateitis išlieka pagrindiniu derybų mazgu

Didžiausias Ukrainos ir Rusijos nesutarimas tebėra rytinių Ukrainos teritorijų kontrolė. Maskva reikalauja, kad Ukrainos kariuomenė pasitrauktų iš jos vis dar kontroliuojamos Donbaso dalies, įskaitant įtvirtintų miestų juostą, kuri yra svarbi tolesnei Ukrainos gynybai.

Kyjivas tokį reikalavimą atmeta. Ukrainos vadovybė teigia, kad savanoriškas kariuomenės pasitraukimas suteiktų Rusijai teritoriją, kurios ji nesugebėjo užimti mūšio lauke, ir atvertų kelią naujam puolimui iš geresnių pradinių pozicijų.

„Donbaso klausimas, mano manymu, yra šio karo klausimas“, – pareiškė V. Zelenskis. Jis pabrėžė, kad teritoriniai sprendimai negali būti priimti vien techninėse derybose ir turi būti svarstomi aukščiausiu valstybių vadovų lygiu.

Abiejų pusių pozicijos kol kas lieka sunkiai suderinamos. Rusija siekia, kad Ukrainos teritorinės nuolaidos būtų pradinė susitarimo sąlyga, o Ukraina pirmiausia reikalauja patikimų garantijų, jog paliaubomis Maskva nepasinaudos kariuomenei pergrupuoti ir naujam karui pradėti.

Ukraina prašo „Patriot“ sistemų ir atskiro paramos žiemai paketo

Derybose daug dėmesio skirta Ukrainos oro gynybai. V. Zelenskis pareiškė, kad Kyjivui reikia didelių amerikietiškos paramos apimčių, įskaitant papildomas „Patriot“ sistemas ir jų raketas. Prie paramos finansavimo ir tiekimo turėtų prisidėti Europos valstybės.

Pasak Ukrainos prezidento, Jungtinės Valstijos 2027 metais ketina didinti „Patriot“ raketų gamybą. Gamybos pajėgumus pagal turimas licencijas plečia ir Vokietija, tačiau Ukrainai papildomų raketų reikia dar iki prasidedant intensyviausiam šildymo sezonui.

Vadinamasis žiemos paketas apimtų oro gynybos priemones, elektros tinklų apsaugą, energijos išteklius ir pagalbą remontuojant smūgių pažeistą infrastruktūrą. Ukraina tikisi iš JAV ir Europos gauti įrangos, kuri leistų greičiau atkurti elektros perdavimą ir decentralizuoti energijos gamybą.

2026–2027 metų žiema Ukrainai bus jau penktoji nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Ankstesniais metais Rusija sistemingai atakavo elektrines, transformatorines ir šilumos tiekimo objektus, siekdama sumažinti Ukrainos ekonominį bei visuomenės atsparumą.

Saugumo garantijos turi veikti ir pasirašius taikos susitarimą

V. Zelenskis pabrėžė, kad vienas svarbiausių būsimo susitarimo elementų turi būti ilgalaikės saugumo garantijos. Ukraina siekia, kad jos būtų konkrečios, iš anksto suderintos ir pradėtų veikti tuo atveju, jeigu Rusija pažeistų paliaubas ar pradėtų naują puolimą.

Pasak Ukrainos prezidento, stipri nacionalinė kariuomenė išliks pagrindine šalies saugumo garantija. Kyjivas taip pat tikisi ilgalaikio ginklų tiekimo, žvalgybos duomenų, oro gynybos, karinės pramonės finansavimo ir Europos bei JAV politinių įsipareigojimų.

J. Kushneris pareiškė, kad D. Trumpas siekia ne vien sustabdyti dabartinius mūšius. JAV tikslas esą yra sukurti mechanizmą, kuris leistų pasiekti ilgalaikę ir stabilią taiką. Tačiau amerikiečiai kol kas neatskleidė, kokio pobūdžio garantijas Vašingtonas būtų pasirengęs suteikti Ukrainai.

Derybose taip pat aptartos ekonominės garantijos ir Ukrainos pokario atkūrimo planas. Tokia programa turėtų apimti investicijas, infrastruktūros atstatymą, energetiką ir privačiam kapitalui skirtas apsaugos priemones. Vis dėlto ekonominis planas galėtų pradėti veikti tik tuomet, jei būtų užtikrintas pakankamas karinis saugumas.

Smūgiai Kyjivui ir Maskvai pristabdyti, tačiau karas nesustojo

JAV pasiuntinių vizito metu Rusija ir Ukraina laikinai įsipareigojo neatakuoti viena kitos sostinių. Maskva paskelbė nestebėsianti Kyjivo iki pirmadienio, o V. Zelenskis pažadėjo, kad tuo pačiu laikotarpiu Ukraina nesmogs Maskvai.

Oro pavojus Kyjive susitikimo metu iš tiesų sumažėjo. V. Zelenskis pajuokavo, kad S. Witkoffo ir J. Kushnerio buvimas Ukrainos sostinėje suveikė geriau už „Patriot“ sistemas, todėl būtų gerai, jeigu JAV pasiuntiniai atvyktų dažniau.

Tačiau ribotas susitarimas apėmė tik sostines. Kovos maždaug 1 200 kilometrų ilgio fronte nesustojo, o Rusija atakavo kitus Ukrainos miestus. Ukrainos duomenimis, per naktį į sekmadienį Rusija paleido 108 dronus ir šešias raketas, iš kurių 82 dronai buvo perimti.

Ukraina tuo pat metu tęsė smūgius Rusijos teritorijoje. Kyjivas paskelbė atakavęs Riazanės naftos perdirbimo gamyklą, esančią maždaug už 480 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Ukrainos strategija siekiama pažeisti Rusijos naftos perdirbimo, kuro tiekimo ir karinės logistikos pajėgumus.

V. Zelenskis perspėja, kad Rusija ruošiasi naujai smūgių kampanijai

Ukrainos vadovybė mano, kad Maskva prieš žiemą mėgins dar labiau išplėsti raketų ir dronų atakas. V. Zelenskis teigė, kad Rusija jau padidino smūgių Ukrainos miestams intensyvumą, o civilinės infrastruktūros puolimą pavadino sąmoningu teroru prieš gyventojus.

Kyjivas ypač nerimauja dėl naujų reaktyvinių Rusijos dronų. Jie skrenda greičiau už įprastus sraigtinius aparatus, todėl juos sunkiau aptikti ir numušti pigesnėmis mobiliosiomis oro gynybos priemonėmis.

Ukraina šiuo metu bendradarbiauja su 67 vietos bendrovėmis, kuriančiomis masinei kovai su tokiais dronais skirtas sistemas. Tikslas – brangias „Patriot“ ir kitų vakarietiškų sistemų raketas naudoti prieš pavojingiausias balistines bei sparnuotąsias raketas, o dronus naikinti pigesnėmis priemonėmis.

Tokia padėtis paaiškina, kodėl V. Zelenskis vienu metu kalba apie derybas ir ruošimąsi žiemai. Kyjivas negali atmesti taikos galimybės, tačiau neturi pagrindo remtis prielaida, kad diplomatinis procesas artimiausiais mėnesiais sustabdys Rusijos smūgius.

JAV mėgina atgaivinti sustojusį trišalių derybų formatą

Ankstesni JAV tarpininkaujami susitikimai Abu Dabyje ir Ženevoje leido susitarti dėl belaisvių apsikeitimų, tačiau nepriartino šalių prie politinio sprendimo. Teritorijų, sankcijų, Ukrainos kariuomenės dydžio ir saugumo garantijų klausimai liko neišspręsti.

D. Trumpo administracija tikisi sugrąžinti Rusijos ir Ukrainos delegacijas prie vieno stalo. S. Witkoffas teigė, kad Vašingtonas siekia diplomatinio, o ne karinio konflikto sprendimo, ir tikisi apie naujas derybas pranešti artimiausiu metu.

Maskva savo ruožtu susitikimą su JAV pasiuntiniais pavadino atviru ir naudingu. V. Putino patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad buvo aptarta padėtis fronte, galimi karo sureguliavimo keliai bei būsimi Rusijos ir JAV ekonominiai projektai.

Ekonominių santykių įtraukimas rodo, kad Vašingtonas gali mėginti siūlyti Maskvai paskatas mainais į kompromisus. Tačiau kol kas nėra viešų įrodymų, kad Rusija būtų atsisakiusi reikalavimo perimti visą Donbasą arba sutikusi su Ukrainai priimtinomis saugumo garantijomis.

Šaltiniai

„Euronews“. (2026). War Is Likely to Drag on Into Winter According to Zelenskyy Following Talks With US Envoys. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/06/war-is-likely-to-drag-on-into-winter-according-to-zelenskyy-following-talks-with-us-envoys

„Reuters“. (2026). US Envoys Hope for New Ukraine-Russia Talks Soon After Visits to Both Capitals. https://www.reuters.com/business/aerospace-defense/us-envoys-make-first-kyiv-visit-amid-ukraine-war-peace-push-2026-09-06/

„Associated Press“. (2026). US Envoys Witkoff and Kushner Hold Talks in Ukraine After Meeting With Putin. https://apnews.com/article/russia-ukraine-war-witkoff-kushner-zelenskyy-putin-44bba3b57b480560d9f48dba7d28534e