V. Zelenskis skelbia naują kovos su korupcija įstatymą, siekdamas numalšinti protestus

V. Zelenskio konfliktas su antikorupcinėmis institucijomis: protestai, kritika ir atsitraukimas

Liepos 23 d. Ukrainos gatves užplūdo tūkstančiai protestuotojų: tai pirmieji tokio masto antivyriausybiniai protestai nuo plataus masto Rusijos invazijos 2022 m. pradžios. Visuomenės pyktį sukėlė liepos 22 d. priimtas įstatymas, kuriuo prezidento sąjungininkui, Generaliniam prokurorui, suteikta teisė prižiūrėti dvi pagrindines nepriklausomas antikorupcines institucijas: Nacionalinį antikorupcijos biurą (NABU) ir Specializuotą antikorupcijos prokuratūrą (SAPO).

Šios institucijos iki šiol veikė savarankiškai ir buvo laikomos kertinėmis Ukrainos kovos su korupcija dalimis — ypač svarbiomis šaliai, siekiančiai įstoti į Europos Sąjungą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis bandė pateisinti šį žingsnį kaip kovos su „Rusijos įtaka“ dalį, teigdamas, kad kai kurie antikorupcinių institucijų darbuotojai esą galėjo bendradarbiauti su priešu [1].

Jis tikino, kad pokyčiai padės paspartinti tyrimus ir pasiekti daugiau teismo nuosprendžių. Tačiau protestuotojai, žmogaus teisių gynėjai ir ekspertai šiuos motyvus laiko pretekstu — tikrąja įstatymo paskirtimi esą buvo perimti institucijų kontrolę ir susilpninti jų nepriklausomumą.

Protestų banga greitai išplito, o Kijevo centre susirinkę žmonės kaltino valdžią antikorupcinės kovos imitavimu. Demonstracijos sutapo su didėjančia Rusijos oro atakų grėsme — liepos 25-ąją Rusijos oro smūgis Charkivui sužeidė mažiausiai 37 žmones. Tai parodė, kad net ir karo sąlygomis visuomenė pasirengusi kovoti už demokratines vertybes ir skaidrią valdžią.

Tarptautinė reakcija ir protestai paskatino V. Zelenskio atsitraukimą

Kritika Ukrainos valdžiai netruko peržengti šalies ribų. Europos Komisijos plėtros komisarė Marta Kos pasmerkė įstatymą, pavadindama jį „rimtu žingsniu atgal“. Jos teigimu, nepriklausomos antikorupcinės institucijos yra esminis reikalavimas Ukrainai, norinčiai tapti Europos Sąjungos nare.

„Transparency International“ Ukrainos padalinys taip pat pareiškė, kad sprendimas griauna pasitikėjimą iš užsienio partnerių pusės. Europos pareigūnai perspėjo, jog tokie veiksmai gali kelti pavojų ne tik Ukrainos stojimui į ES, bet ir finansinės paramos tęstinumui.

Didėjant spaudimui tiek šalies viduje, tiek iš tarptautinių partnerių, prezidentas Zelenskis liepos 25 d. pranešė apie naują įstatymo projektą, kuriuo būtų anuliuotos prieštaringosios nuostatos. Naujuoju projektu siūloma atimti iš Generalinio prokuroro galias prižiūrėti NABU ir SAPO, o taip pat įvesti papildomus darbuotojų patikros mechanizmus, tokius kaip poligrafo testai.

Prezidentas pareiškė, kad „girdi visuomenės balsą“ ir siekia „stiprinti teisėsaugos sistemą“. Tačiau kai kurie parlamentarai ir aktyvistai skeptiškai vertina šias pataisas, įtardami, kad jos — daugiau kosmetinės nei esminės [2].

Opozicijos atstovas Jaroslavas Železniakas socialiniuose tinkluose komentavo, kad valdžia „herojiškai sprendžia problemas, kurias pati sukūrė“. Jo teigimu, dauguma naujose pataisose numatytų priemonių jau ir taip egzistuoja, o realių institucinių pokyčių — nematyti. Protestuotojai tuo tarpu reikalauja, kad parlamentas nedelsiant svarstytų naująjį projektą, baimindamiesi, kad valdantieji gali vilkinti procesą.

Politinė krizė karo fone: kas laukia toliau?

Ši politinė krizė atskleidė itin trapią Ukrainos demokratinių institucijų padėtį karo metu. Iki šiol V. Zelenskis mėgavosi tiek vidaus, tiek tarptautine parama kaip karo lyderis, tačiau šis įstatymas sukėlė rimtų abejonių dėl jo įsipareigojimo skaidrumui ir nepriklausomų institucijų apsaugai. Nors prezidentas deklaruoja, kad siekia reformuoti ir apsaugoti antikorupcinę sistemą nuo galimos Rusijos infiltracijos, oponentai tai vertina kaip bandymą koncentruoti galią.

Šis įvykis taip pat atskleidė augantį Ukrainos pilietinės visuomenės aktyvumą net karo sąlygomis. Tūkstančiai ukrainiečių drįsta viešai reikšti kritiką valdžiai, reikalauti skaidrumo ir demokratinių principų laikymosi. Tai gali būti ženklas, kad visuomenė nebenori vien tik tyliai remti valdžios karo pastangų, bet taip pat siekia realios atsakomybės, ypač kai kalbama apie korupcijos prevenciją.

Tarptautiniu mastu kyla klausimas: ar Vakarų parama Ukrainai bus besąlygiška, ar visgi susieta su tikrų reformų įgyvendinimu? Europos Sąjunga aiškiai signalizuoja, kad kovos su korupcija imitacija nebus toleruojama, ypač kai kalbama apie narystę.

V. Zelenskio atsitraukimas rodo, kad Ukrainos valdžia reaguoja į spaudimą — tačiau tai taip pat kelia klausimą, kiek šie žingsniai yra nuoširdūs, o kiek — politinė strategija, siekiant numalšinti krizę. Nors prezidentas bandė išlaikyti kontrolę ir pabrėžė vienybės svarbą, vieša kritika, tarptautinis spaudimas ir pilietinės visuomenės aktyvumas verčia valdžią laikytis skaidrumo kurso. Artimiausios savaitės parodys, ar Ukrainos parlamentas iš tiesų pasirengęs apginti nepriklausomas institucijas, ar naujas įstatymo projektas liks tik fasadinis gestas.