Vaikai skaito, bet vis sunkiau supranta tekstą: ekranai įtakoja dėmesį, rašymą ir gebėjimą mokytis

Telefonų ribojimas mokyklose tapo pasauline švietimo kryptimi

Nuo 2025–2026 mokslo metų Lietuvos mokyklos turi būti pasirengusios taikyti savo nustatytas mokinių telefonų naudojimo taisykles. Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijų rekomendacijose numatyta riboti asmeninių įrenginių naudojimą, išlaikant išimtis dėl sveikatos, saugumo ir mokytojo organizuojamos ugdomosios veiklos.

Lietuva nėra išimtis. UNESCO 2026 metais skelbė, kad nacionalinio lygmens telefonų ribojimus mokyklose jau taiko 114 švietimo sistemų, sudarančių apie 58 proc. stebėtų pasaulio valstybių. 2023 metais tokią politiką buvo pasirinkusi mažiau nei ketvirtadalis valstybių.

Tačiau telefono padėjimas į spintelę savaime neišmokys vaiko suprasti sudėtingo teksto. Ribojimai gali pašalinti vieną iš trukdžių, bet skaitymo gebėjimus lemia ir žodynas, ankstesnės žinios, mokymo kokybė, šeimos aplinka, miegas bei įprotis pakankamai ilgai išbūti su viena mintimi.

Perskaityti žodžius dar nereiškia suprasti teksto

Skaitymas prasideda nuo gebėjimo atpažinti raides, žodžius ir sakinių sandarą. Teksto supratimas reikalauja daugiau: išlaikyti informaciją atmintyje, susieti skirtingas pastraipas, atpažinti priežastis ir pasekmes, padaryti neišsakytą išvadą, įvertinti šaltinį bei atskirti faktą nuo nuomonės.

Dėl to vaikas gali sklandžiai garsiai perskaityti pastraipą ir vis tiek nesugebėti paaiškinti, apie ką ji buvo. Ypač tai išryškėja skaitant istorinius, gamtamokslinius ar publicistinius tekstus, kuriuose svarbios sąvokos, loginiai ryšiai ir ankstesnės žinios. Skaitymo greitis tokiais atvejais gali slėpti gana paviršutinišką supratimą.

Lietuvos padėtis nėra vien niūri. PIRLS 2021 tyrime Lietuvos ketvirtokai surinko 552 taškus ir pagerino ankstesnį rezultatą. PISA 2022 tyrime Lietuvos 15-mečių skaitymo rezultatas siekė 472 taškus ir buvo artimas 476 taškų EBPO vidurkiui. Vis dėlto bazinio skaitymo lygio nepasiekė 25 proc. Lietuvos penkiolikmečių, o aukščiausius gebėjimų lygius pasiekė tik 5 proc.

Ekranas savaime nesunaikina supratimo, bet pakeičia skaitymo sąlygas

Tyrimai, lyginantys tą patį tekstą popieriuje ir ekrane, pateikia nevienodus rezultatus. Kelios didelės tyrimų apžvalgos nustatė nedidelį popieriaus pranašumą, ypač skaitant informacinius, ilgus ar sudėtingus tekstus ir tada, kai skaitymui skiriamas ribotas laikas. Kituose tyrimuose reikšmingo bendro skirtumo nerasta.

Skirtumą gali lemti ne vien pati laikmena. Ekrane dažniau reikia slinkti tekstą, sunkiau matyti viso dokumento struktūrą, grįžti į ankstesnę vietą ir prisiminti, kurioje teksto dalyje buvo pateikta informacija. Popierinė knyga suteikia fizinius orientyrus: puslapio vietą, skyriaus apimtį ir aiškiai matomą teksto pradžią bei pabaigą.

Skaitmeninis tekstas gali būti toks pat veiksmingas arba net naudingesnis, jeigu jis tinkamai sukurtas. Žodyno paaiškinimai, tinkamas šrifto dydis, teksto skaitymas balsu ir su turiniu susiję vaizdai gali padėti mokiniams, turintiems kalbos, regos ar skaitymo sunkumų. Nauda sumažėja, kai mokymosi priemonėje gausu nesusijusių animacijų, žaidimų, nuorodų ir mygtukų.

Dėmesį ardo nuolatinis perjungimas, pranešimai ir pagunda patikrinti kitą langą

Popierinė knyga paprastai atlieka vieną funkciją. Telefonas tame pačiame įrenginyje siūlo tekstą, žinutes, vaizdo įrašus, žaidimus ir socialinius tinklus. Net jei mokinys neatidaro pranešimo, jo pasirodymas sukuria naują pasirinkimą. Dalis dėmesio skiriama sprendimui, ar į jį reaguoti.

Dažnas perėjimas nuo vadovėlio prie pokalbio programėlės, muzikos ar vaizdo įrašo nėra tikras kelių darbų atlikimas vienu metu. Smegenys perjungia dėmesį tarp užduočių, todėl prarandama dalis informacijos ir reikia iš naujo atkurti minties eigą. Tyrimuose intensyvus kelių medijų naudojimas siejamas su didesniu išsiblaškymu ir silpnesne dėmesio kontrole, nors priežastinis ryšys dar nėra iki galo nustatytas.

PISA 2022 duomenimis, 25 proc. Lietuvos mokinių nurodė, kad per matematikos pamokas juos blaško jų pačių naudojami skaitmeniniai įrenginiai. Dar 20 proc. blaškė kitų mokinių įrenginiai. Tai mažesnės dalys už EBPO vidurkį, tačiau reiškia, kad įrenginiai trukdo susikaupti maždaug kas ketvirtam mokiniui.

Greitas turinio vartojimas gali tapti įpročiu ir persikelti į mokymąsi

Trumpi vaizdo įrašai, antraštės ir socialinių tinklų įrašai moko greitai nustatyti, ar turinys vertas kelių papildomų sekundžių. Tai naudinga naršant didelį informacijos srautą, tačiau toks elgesys nėra tas pats, kas nuoseklus skaitymas. Sudėtingas tekstas savo vertę dažnai atskleidžia tik perskaičius kelis puslapius.

Jeigu vaikas dažniausiai skaito perbraukdamas ekraną, ieškodamas paryškinto žodžio arba laukdamas kito vaizdo, panašią strategiją jis gali taikyti ir vadovėliui. Akys juda tekstu, tačiau praleidžiami paaiškinimai, sąlygos ir loginiai ryšiai. Mokinys prisimena pavienius teiginius, bet sunkiau atkuria bendrą autoriaus mintį.

Tai nėra negrįžtamas smegenų pokytis. Dėmesys lavinamas per veiklą, kuriai jo reikia. Reguliarus ilgesnių tekstų skaitymas, aptarimas, klausimų formulavimas ir turinio atkūrimas savais žodžiais padeda ugdyti gilesnio skaitymo įprotį. Vien knygos laikymas rankoje stebuklo nesukuria – skaitytojas turi aktyviai dirbti su tekstu.

Rašymas ranka ir klaviatūra lavina skirtingus gebėjimus

Rašydamas ranka vaikas turi prisiminti raidės formą, suplanuoti judesį ir pats ją atkurti. 2025 metais paskelbtame tyrime 50 dar nemokančių skaityti vaikų mokėsi naujų raidžių ir dirbtinių žodžių juos rašydami, apvesdami arba rinkdami klaviatūra. Rankomis dirbusios grupės tiksliau atpažino ir atkūrė išmoktas raides bei žodžius.

Rašymas ranka ypač svarbus pradinėje skaitymo ir rašymo mokymosi stadijoje. Jis sujungia raidės vaizdą, garsą ir judesį. Kai vaikas tik paspaudžia klavišą, kompiuteris kiekvieną kartą pateikia taisyklingą simbolį, todėl jam nereikia pačiam atkurti raidės sandaros.

Vis dėlto išvada, kad klaviatūra trukdo mokytis, būtų pernelyg plati. Klaviatūra leidžia greičiau kurti ilgesnius tekstus, taisyti jų struktūrą ir padeda vaikams, kuriems rašymas ranka sukelia didelių motorinių sunkumų. 2024 metų smegenų aktyvumo tyrimas parodė platesnius funkcinius ryšius rašant ranka, tačiau jame dalyvavo 36 suaugusieji ir nebuvo tiesiogiai vertinama, kiek jie išmoko. Tyrimo autoriai bei jų kritikai sutaria bent dėl vieno: vien smegenų aktyvumo paveikslas dar neįrodo geresnio mokymosi klasėje.

Technologija naudinga tada, kai turi aiškią paskirtį

Ekranas gali suteikti prieigą prie bibliotekų, žemėlapių, pirminių šaltinių, simuliacijų ir mokomosios medžiagos, kurios popieriniame vadovėlyje nebūtų. Jis gali padidinti tekstą, perskaityti jį balsu, paaiškinti nežinomą žodį ar suteikti greitą grįžtamąjį ryšį. Vaikui, turinčiam disleksiją, regėjimo ar judėjimo sunkumų, tokios funkcijos gali būti esminės.

Problema atsiranda tada, kai įrenginys klasėje naudojamas vien todėl, kad jis yra. UNESCO pabrėžia, kad technologijos duoda naudos, kai padeda pasiekti konkretų ugdymo tikslą ir yra taikomos vadovaujant mokytojui. Vien kompiuterių išdalijimas nepagerina mokymosi rezultatų.

Todėl popieriaus ir ekrano nereikia paversti priešininkais. Popierius dažnai tinkamesnis ilgam, sudėtingam skaitymui, pradiniam rašymo mokymuisi ir darbui be trikdžių. Kompiuteris naudingas informacijos paieškai, teksto redagavimui, bendradarbiavimui ir specialiai pritaikytoms užduotims. Telefonas dėl mažo ekrano ir gausybės pašalinių funkcijų dažniausiai yra silpniausia priemonė ilgam mokomajam tekstui.

Vaiko mokymosi kokybę gali pakeisti keli paprasti susitarimai

Skaitant sudėtingą tekstą telefone ar kompiuteryje verta išjungti pranešimus, užverti nereikalingus langus ir pasirinkti viso ekrano režimą. Telefoną geriau padėti taip, kad jo nereikėtų matyti ar liesti. Mokymosi pertrauka veikia geriau, kai ji suplanuota, o ne prasideda po kiekvieno signalo.

Ilgesnius mokomuosius tekstus galima spausdinti arba skaityti elektroninėje skaityklėje, kurioje nėra socialinių tinklų. Perskaičius skyrių naudinga užversti tekstą ir savais žodžiais paaiškinti jo pagrindinę mintį, užrašyti 3 svarbiausius teiginius arba suformuluoti klausimą. Būtent toks atkūrimas parodo, ar tekstas buvo suprastas.

Jaunesniems vaikams svarbus bendras skaitymas su suaugusiuoju. Pokalbis apie veikėjų motyvus, nepažįstamus žodžius ir galimą istorijos tęsinį dažnai suteikia daugiau naudos nei papildoma animacija programėlėje. Svarbiausia tampa ne tai, kiek puslapių ar ekranų vaikas peržiūrėjo, bet ar jis sugebėjo sustoti, suprasti ir paaiškinti perskaitytą mintį.

Šaltiniai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. (2025). Naujais mokslo metais visos švietimo įstaigos turės pasitvirtinti tvarkas dėl mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimo. https://smsm.lrv.lt/lt/naujienos-1/pranesimai-ziniasklaidai-1/naujais-mokslo-metais-visos-svietimo-istaigos-tures-pasitvirtinti-tvarkas-del-mokiniu-asmeniniu-mobiliuju-telefonu-naudojimo-9NUz/

UNESCO Global Education Monitoring Report. (2026). Phone bans in schools are spreading worldwide as the policy debate rages on. https://www.unesco.org/gem-report/en/articles/phone-bans-schools-are-spreading-worldwide-policy-debate-rages

Journal of Experimental Child Psychology. (2025). The impact of handwriting and typing practice in children’s letter and word learning: Implications for literacy development. https://doi.org/10.1016/j.jecp.2025.106195