Vaikšnoras po susitikimų Singapūre: 98 proc. gyventojų ten palaiko visuotinį šaukimą

Vaikšnoras po susitikimų Singapūre: gynyba čia – visos visuomenės reikalas

Valstybė, kurioje beveik visi gyventojai palaiko privalomą karinę tarnybą, o krizėms ruošiamasi taip pat sistemingai kaip ekonomikos augimui. Tokį visuotinės gynybos modelį Singapūre iš arti pamatė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, ieškodamas atsakymų, kaip visuomenės atsparumas tampa realia nacionalinio saugumo dalimi.

Atsakomojo vizito metu generolas R. Vaikšnoras susitiko su Singapūro ginkluotųjų pajėgų vadu viceadmirolu Aaron Beng ir gynybos ministru Chan Chun Sing. Susitikimuose aptarti regioniniai ir globalūs saugumo iššūkiai, ilgalaikio gynybos planavimo principai, visuotinės gynybos koncepcijos bei kariuomenės ir visuomenės sąveika krizių metu. Taip pat akcentuota patirties mainų tarp Europos ir Indijos–Ramiojo vandenyno regionų svarba [1].

Susitikimų metu Lietuvos kariuomenės vadas išskyrė Singapūro sprendimus, paremtus nuosekliu planavimu ir visuomenės palaikymu. Šalyje taikomas dvejų metų privalomosios tarnybos modelis, apie 350 tūkst. karių siekiantis aktyvusis rezervas ir visuotinį šaukimą palaikantys 98 proc. gyventojų, pasak R. Vaikšnoro, aiškiai parodo, kaip valstybės gynyba tampa visos visuomenės bendru reikalu.

Kaip pranešama, vizito metu generolo R. Vaikšnoro susitikimus papildė pažintis su praktiniu šios sistemos veikimu – metinėmis visuotinio pasirengimo pratybomis „SG Ready“, savanorių įtraukimo į nacionalinę gynybą modeliais ir strateginiu dialogu karinėje akademijoje. Šios patirtys, pasak Lietuvos kariuomenės vado, stiprina tarptautinį bendradarbiavimą ir padeda gilinti supratimą apie visuomenės atsparumą kaip vieną svarbiausių šiuolaikinės gynybos elementų.

Demokratija Singapūre – tik formalumas?

Visgi, remiantis „Freedom House 2025“ ataskaita, Singapūras nėra priskiriamas pilnai demokratiškai valstybei, nors jo politinė sistema išlaiko kai kuriuos demokratijos elementus, pavyzdžiui, rinkimus ir daugpartinę sistemą – tačiau realiai demokratinės laisvės yra žymiai ribotos [2].

„Freedom House“ suteikia Singapūrui 48 balus iš 100 ir klasifikuoja jį kaip „Partly Free“ (liet. dalinai laisvą), vertindamas tiek politines teises, tiek pilietines laisves. Šis statusas reiškia, kad nors egzistuoja rinkimai ir politinė sistema veikia pagal formalius demokratiškus principus, daug aspektų šalyje riboja laisvą politinę konkurenciją ir pilietines laisves.

„Freedom House“ taip pat pažymi, jog valdančioji People’s Action Party (PAP) ir jos lyderiai dominavo Singapūro politinėje scenoje nuo 1959 m., o rinkimų ir teisės aktų sistema suteikia tam tikrą pluralizmą, bet kartu sunkina pagrindinių opozicinių partijų augimą bei riboja tokius svarbius elementus kaip išraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvė.

LRT: Singapūre apie politiką atvirai kalba tik taksistai

Tuo tarpu dar 2015 metais LRT spausdintame straipsnyje prasitariama, kad Singapūre apie politiką atvirai kalbėti ryžtasi tik taksistai – viešos politinės diskusijos šalyje yra itin retos, o kritiški pasisakymai dažniausiai lieka privačių pokalbių lygmenyje. Straipsnyje akcentuojama, jog valstybė griežtai kontroliuoja visas pagrindines žiniasklaidos priemones, todėl politinės nuomonės viešojoje erdvėje beveik neegzistuoja, nepaisant to, kad formaliai Singapūras laikomas demokratine valstybe, kurioje vyksta rinkimai.

Kita vertus, LRT tekste pabrėžiama, kad per penkis dešimtmečius Singapūras iš skurdžios buvusios kolonijos tapo viena turtingiausių ir brangiausių pasaulio valstybių. Šį virsmą lydėjo itin griežta tvarkos politika – nuo didelių baudų iki nuplakimo ar mirties bausmės – kuri, pasak kalbintų singapūriečių ir šalies politinių lyderių, buvo pasirinkta sąmoningai, siekiant užtikrinti saugumą, stabilumą ir ekonominę sėkmę, net jei tai reiškė reikšmingus individualių laisvių suvaržymus.