Nori į YouTube, rodyk pasą – vaikų apsauga ar visuotinė kontrolė?

ES Jutlando deklaracija atveria kelią naujam amžiaus patikrinimo internete etapui

Praėjusį penktadienį, spalio 10 dieną, ES skaitmeninių reikalų ministrai tyliai susitarė dėl vadinamosios Jutlando deklaracijos, neįpareigojančio politinio dokumento, kurį priėmė Danijos pirmininkavimo ES Tarybai metu Horsense. Oficialiai pavadinta „Jutlando deklaracija: saugaus interneto kūrimas nepilnamečiams“, ji ragina stiprinti vaikų apsaugą internete [1].

Tačiau praktikoje šis dokumentas atveria duris amžiaus patikrinimui visoje Europos Sąjungoje, kuris reikalautų, kad kiekvienas vartotojas, ne tik nepilnamečiai, įrodytų savo tapatybę prieš naudodamasis socialinėmis platformomis, tokiomis kaip „YouTube“, „Snapchat“ ar „Telegram“.

Deklaracija remiasi jau galiojančiu Skaitmeninių paslaugų aktu (DSA), kuris įpareigoja pagrindines interneto platformas kovoti su neteisėtu turiniu ir didinti informacijos moderavimo skaidrumą. Vis dėlto ministrai tvirtina, kad šių priemonių nepakanka. Dokumente pabrėžiama, jog nepilnamečiai „vis dažniau susiduria su neteisėtu, žalingu ir ekstremistiniu turiniu“ ir todėl reikia „stipresnės bei labiau tikslingos apsaugos“.

Palaikantys iniciatyvą ministrai teigia, kad „efektyvus amžiaus patikrinimas“ gali padėti sumažinti žalą, kurią sukelia netinkamo turinio prieinamumas. „Neprisijungus prie interneto, amžiaus patikrinimas yra įprasta praktika perkant produktus ar paslaugas, kurie ribojami pagal amžių. Todėl logiška tikėtis panašių apsaugos priemonių ir internete, kur rizikos, ypač vaikams, yra reikšmingos ir gerai dokumentuotos“, – teigiama deklaracijoje.

Be patikimo amžiaus patikrinimo sunku užtikrinti, kad socialiniai tinklai nerodytų vaikams suaugusiesiems skirto turinio ir funkcijų, kurios gali pakenkti jų gerovei.

Nors deklaracija neįpareigoja teisiškai, ji kelia diskusijas dėl anonimiškumo

Nors Jutlando deklaracija nėra teisiškai privaloma, ji nustato toną būsimiems įstatymams, ypač Skaitmeninio sąžiningumo aktui (Digital Fairness Act), kurio projektas numatytas kitų metų pradžioje. Šis aktas galėtų padaryti amžiaus patikrinimo sistemas privalomas visoms skaitmeninėms paslaugoms, o tai reikštų anonimiško internete pabaigą [2].

Tokiu atveju vartotojai turėtų identifikuotis prieš žiūrėdami ar dalindamiesi turiniu net ir privačiose platformose. Danijos skaitmeninė ministrė Caroline Stage Olsen teigė, kad „svarbiausia yra turėti taisykles, o Skaitmeninio sąžiningumo aktas yra greičiausias kelias imtis veiksmų“. Ji pridūrė, jog „šios taisyklės neturėtų dubliuotis su kitais teisės aktais“.

Danijos vyriausybė yra šios iniciatyvos priešakyje, o premjerė Mette Frederiksen jau paskelbė planus uždrausti socialinius tinklus vaikams iki 15 metų, kad „geriau apsaugotume vaikus ir jaunimą skaitmeninėje realybėje, kurioje daugelis susiduria su mažėjančia emocine gerove ir augančiu priklausomumu nuo socialinių tinklų“.

Europos Komisija tuo metu sustiprino DSA įgyvendinimą, pareikalaudama, kad tokios platformos kaip „Snapchat“, „YouTube“, „Apple“ ir „Google“ pateiktų informaciją apie dabartinius amžiaus patikrinimo metodus. Komisija taip pat nori žinoti, kaip šios įmonės neleidžia nepilnamečiams naudotis neteisėtais produktais ir kaip apsaugo jaunus vartotojus nuo žalingos informacijos.

Dauguma iniciatyvą palaiko: Belgija ir Estija atsisakė pasirašyti, remdamosi privatumo ir laisvės argumentais

Iš 27 ES šalių dokumentą pasirašė 25. Belgija ir Estija susilaikė, išreikšdamos susirūpinimą dėl privatumo ir galimos valdžios įsikišimo rizikos. Belgijos atstovas pareiškė, kad šalis „visiškai remia vaikų apsaugos tikslus“ ir ketina per nacionalinius parlamentinius klausymus įtraukti ekspertus, pilietinės visuomenės bei pramonės atstovus, kad „sukurtų papildančius teisės aktus“.

Estijos pareiškime teigiama, kad šalis „visiškai įsipareigoja“ siekti vaikų apsaugos. Tačiau labiau vertina „kritinį mąstymą“ nei socialinių tinklų „prieigos draudimus“ ir atsargiai vertina „priemonės, kurios gali kelti privatumo ar socialinės atskirties riziką“.

Deklaraciją pasirašė ir dvi ES nepriklausančios šalys – Norvegija ir Islandija. Norvegijos skaitmeninių reikalų ministrė Karianne Oldernes Tung nurodė, kad šalis siūlo nustatyti 15 metų amžiaus ribą prieigai prie socialinių tinklų. „Norvegija nori pagerbti Danijos pirmininkavimą pasirašydama deklaraciją ir pasidalindama savo planais su kitų šalių ministrais“, – sakė ji.

Kipras, kuris perims ES Tarybos pirmininkavimą nuo sausio, taip pat paskelbė apie prisijungimą prie bandomojo ES amžiaus patikrinimo projekto, kuriame jau dalyvauja penkios šalys, tarp jų Danija ir Graikija. Kipro skaitmeninių reikalų ministras dr. Nicodemos Damianou pabrėžė, kad tai yra „svarbus Komisijos projektas, siekiant sukurti saugų ir tarpusavyje suderinamą sprendimą, leidžiantį užtikrinti, kad kiekvieno vartotojo amžius būtų patikimai patvirtintas“. Jis pridūrė, kad šis klausimas „išliks viena iš pagrindinių Europos darbotvarkės temų“ per Kipro pirmininkavimą kitais metais.

77 primena, kad vos kelių dienų skirtumu ES planavo priimti „Chat Control“ įstatymą

Šis teisės aktas, oficialiai vadinamas Vaikų seksualinio išnaudojimo prevencijos reglamentu (CSAR), būtų įpareigojęs technologijų bendroves skenuoti privačius pranešimus, net ir užšifruotuose susirašinėjimuose. Sprendimas nutraukti balsavimą, planuotą spalio 14 dieną, priimtas Danijai nesurinkus reikiamos daugumos tarp 27 valstybių narių.

Apie „Chat Control“ įstatymą esame parengę ne vieną straipsnį bei vaizdo naujieną. Kviečiame prenumeruoti mūsų kanalus kitose platformose ir svarbiausius nutarimus sužinosite pirmieji.

Svarbu žinoti, kad Lietuvos atstovai „Chat Control“ įstatymą palaikė. Įstatymo priėmimas atšauktas vos kelių balsų skirtumu. Plačiau skaitykite: