Vaikų globa: kas priklauso tiems, kurie nusprendė to imtis?

Valstybė stiprina globėjų teises: daugiau pinigų ir pagalbos šeimoms

Globėjams Lietuvoje suteikiama plati finansinė parama ir socialinės paslaugos, kurios stipriai padidina jų teises bei galimybes užtikrinti globojamiems vaikams stabilų ir saugų gyvenimą. Tačiau net ir globos rūšys gali būti kelios ir apimti laikinąją arba nuolatinę vaiko priežiūrą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad už vaikų globą atsakingi asmenys gali gauti motinystės išmoką nuo globos nustatymo momento iki kūdikio 70 dienų, o vaiko priežiūros išmoką – tol, kol globojamam vaikui sueina 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo globėjo socialinio draudimo stažo. Taip pat globėjui priklauso vienkartinė išmoka, jei globa skiriama vaikui iki 1,5 metų ir jis dar nėra gavęs kitos išmokos. Be to, socialiniai kriterijai, pavyzdžiui, šeimos gausumas ar vaiko negalia, suteikia teisę gauti papildomą išmoką prie vaiko pinigų [1].

Dar svarbesnė globa – ilgalaikėms pareigoms – yra globos (rūpybos) išmoka, kuri priklauso nuo vaiko amžiaus: iki 6 metų – 364 eurai/mėn., nuo 6 iki 12 metų – 420 eurų, o vyresniems ar neįgaliesiems globojamiems vaikams – 455 eurai. Ši išmoka mokama tol, kol globa tęsiama; o jei globotas asmuo mokosi, išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas net iki kol globotiniui sukaks 24 metai. Be to, globėjas gauna 280 eurų „tikslinį priedą“ – papildomą išmoką skirta būtent globėjam.

Globėjai taip pat turi teisę į socialines paslaugas, teikiamas per savivaldybių Globos centrus. Šie centrai ne tik konsultuoja ir informuoja globėjus ir tuos, kas planuoja tapti globėjais, bet ir organizuoja mokymus pagal GIMK programą (globėjų, rūpintojų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programa), savitarpio paramos grupių susitikimus ir individualias konsultacijas. Globos centrai taip pat koordinuoja pagalbą šeimoms ir globojamiems vaikams – tiek psichologinę pagalbą, tiek praktinę paramą.

Budintys ir laikini globėjai: ko tikėtis?

Budintys ir nuolatiniai globėjai Lietuvoje skiriasi pagal globos trukmę, pobūdį ir atsakomybę. Nuolatiniai globėjai suteikia vaikui ilgalaikę, stabilia šeimos aplinką, dažniausiai iki pilnametystės arba kol vaikas gali gyventi savarankiškai.

Tokie globėjai gauna ilgalaikes išmokas, įskaitant globos (rūpybos) išmoką ir tikslinius priedus, bei dalyvauja mokymuose ir konsultacijose, organizuojamose per Globos centrus, kad galėtų tinkamai pasiruošti ilgalaikei vaikų priežiūrai.

Budintys globėjai, priešingai, teikia laikinas globos paslaugas, dažniausiai krizinių situacijų metu arba kol vaikui randama nuolatinė globos šeima. Jų tikslas – užtikrinti vaikui saugumą ir priežiūrą ribotą laiką, kelias dienas ar savaites. Už budinę globą taip pat gali būti mokama išmoka, tačiau ji dažniausiai yra trumpalaikė ir mažesnė nei nuolatinių globėjų išmokos.

Trumpai tariant, nuolatiniai globėjai yra atsakingi už ilgalaikę vaikų globą, o budintys – už laikinas, krizines situacijas stabilizuojančias globos paslaugas.

Norite globoti vaiką? Štai ką reikia žinoti

Tapti globėju ar rūpintoju Lietuvoje galima įveikus kelis pagrindinius žingsnius. Pirmiausia kandidatas kreipiasi į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAS) skyrių, pateikia reikalingus dokumentus ir yra įvertinamas pagal tinkamumo kriterijus. Svarbu pabrėžti, kad globa gali būti laikina arba nuolatinė, priklausomai nuo vaiko poreikių, o globėjai gauna tęstinę paramą – konsultacijas, savitarpio grupes ir mokymus [2].

Ši sistema užtikrina, kad globėjai būtų tinkamai pasirengę, turėtų reikiamą paramą ir galėtų saugiai rūpintis vaikais. Laikantis nustatytų procedūrų, tiek budinti, tiek nuolatinė globa suteikia vaikams saugią aplinką, o globėjams – aiškias teises, pareigas ir finansinę bei socialinę paramą.