Vaikų matomi herojai keičiasi vertime: VU tyrėja parodė, kaip dubliažas gali perkurti animacinių filmų prasmę

Lietuviškas dubliažas gali pakeisti animacinio filmo veikėjus ir jų santykius

Ar vertimas iš vienos kalbos į kitą gali pakeisti animacinio filmo esmę? Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentės Jurgitos Astrauskienės tyrimai rodo, kad lietuviškas dubliažas kartais tampa ne tik originalo perkėlimu į kitą kalbą, bet ir reikšmę transformuojančiu procesu.

Pasak tyrėjos, vertimo metu gali keistis veikėjų įvaizdis, jų tarpusavio santykiai ir tai, kaip žiūrovui pristatomi lyčių vaidmenys. Tai ypač svarbu animacijoje, nes tokie filmai dažniausiai dubliuojami vaikų auditorijai, o vaikai istoriją pažįsta būtent per vertimą.

„Vertimas yra kūrybinis procesas, kuriame prasmė tam tikra apimtimi rekonstruojama“, – sako doc. J. Astrauskienė. Jos teigimu, net nedideli vertimo metu atsirandantys pokyčiai gali reikšmingai pakeisti istorijos prasmę.

Audiovizualinis vertimas yra nuolatinis kompromisas tarp prasmės, vaizdo ir garso

Skirtingai nei tradicinio teksto vertimas, audiovizualinis vertimas apima ne tik darbą su žodžiais. Jame reikia derinti kalbinį tikslumą, vaizdo ir garso dermę, laiko reikalavimus bei techninius apribojimus.

Dubliaže šie apribojimai ypač ryškūs, nes tekstas turi derėti ne tik su prasme, bet ir su veikėjų kalbėjimo trukme, judesiais bei ekrane matomais veiksmais. Todėl vertimas dažnai negali būti pažodinis.

„Vertimo sprendimus lemia ne tik lingvistiniai ar kultūriniai skirtumai, bet ir pasirinktas audiovizualinio vertimo būdas bei jo techniniai apribojimai“, – sako doc. J. Astrauskienė. Tokiu atveju vertėjas turi ieškoti pusiausvyros tarp tikslumo, natūralumo ir techninių galimybių.

Dubliaže atsiranda daugiau erdvės interpretacijai nei subtitruose

Audiovizualinis vertimas apima kelis pagrindinius būdus – subtitravimą, dubliažą ir užklotinį vertimą. Lietuvoje dubliažas taikomas gana retai dėl didelių sąnaudų, tačiau animacijoje jis dominuoja, nes yra tinkamiausias vaikų auditorijai.

Pasak doc. J. Astrauskienės, būtent dubliaže atsiranda daugiausia erdvės vertimo interpretacijai. Kadangi originalus garso takelis nėra girdimas, žiūrovas dažnai neturi galimybės palyginti, kiek lietuviška versija atitinka originalą.

„Kadangi dubliaže originalus garso takelis nėra girdimas, atsiranda daugiau erdvės tekstiniams pokyčiams. Tai gali būti tiek neišvengiami adaptaciniai sprendimai, tiek ideologiškai (ne)motyvuoti pasirinkimai“, – teigia VU docentė.

Vertimas kartais sustiprina lyčių stereotipus net tada, kai originalas juos silpnina

Doc. J. Astrauskienės teigimu, animaciniuose filmuose vyrų ir moterų reprezentacija ilgą laiką buvo gana stereotipiška. Vyrai ar vaikinai dažniau vaizduoti kaip fiziškai stiprūs, aktyvūs ir veiksmą inicijuojantys veikėjai, o moterys – kaip pasyvesnės, labiau orientuotos į santykius, emocijas ar priklausomos nuo kitų.

Šiuolaikinėje animacijoje šios tendencijos pamažu keičiasi. Moterys ir merginos dažniau vaizduojamos kaip savarankiškos, ryžtingos ir gebančios pačios priimti sprendimus.

Vis dėlto tyrėjos analizė rodo, kad vertimas ne visada išlaiko šiuos pokyčius. „Net jei originalas siūlo labiau subalansuotą veikėjų vaizdavimą, vertimas kartais jį pakreipia tradicinių lyčių vaidmenų link“, – teigia doc. J. Astrauskienė.

„Kaip prisijaukinti slibiną“ lietuviškame vertime veikėjų vardai įveda naują prasmę

Vienas iš tyrėjos pateikiamų pavyzdžių – animacinis filmas „Kaip prisijaukinti slibiną“. Originale dvynių veikėjų, brolio Tuffnut ir sesers Ruffnut, bruožai yra gana simetriški: abu vaizduojami kaip stiprūs ir drąsūs, o sesuo jų konfliktuose neretai pranoksta brolį.

Lietuviškame vertime brolio vardas perteikiamas kaip „Kietas riešutėlis“, o sesers – kaip „Minkštas riešutėlis“ ir „Minkštė“. Tokiu būdu įvedama aiški vertybinė opozicija, kurios originale nėra tokia ryški.

„Toks pasirinkimas įveda aiškią vertybinę opoziciją – „kietas“ siejamas su stiprumu, o „minkšta“ su silpnumu ir taip subtiliai, bet reikšmingai perkuria veikėjos įvaizdį“, – paaiškina doc. J. Astrauskienė. Pasak jos, šis sprendimas susieja veikėją su stereotipiškai moteriškomis savybėmis, kurios originale jai nepriskiriamos.

„Vajanos“ dubliaže būsimos lyderės vaidmuo susiaurinamas iki vaikų priežiūros

Kitas reikšmingas pavyzdys – animacinis filmas „Vajana“, kuriame pagrindinė veikėja originale vaizduojama kaip būsima genties lyderė. Vienoje scenoje pusdievis Mauis ironiškai klausia, kodėl Vajana neliko kaime atlikti savo pareigų – „bučiuoti vaikų ir daiktų“.

Anglų kalboje posakis „kissing babies and things“ vartojamas perkeltine prasme. Jis reiškia viešą reprezentacinę veiklą, bendravimą su bendruomene, simbolinį lyderio vaidmens atlikimą ir dalyvavimą genties gyvenime.

Lietuviškame dubliaže ši reikšmė pakinta: frazė perteikiama kaip teiginys, kad Vajana turėjo likti kaime ir „auginti vaikus“. Pasak doc. J. Astrauskienės, taip veikėjos vaidmuo pakeičiamas – vietoje lyderystės potencialo akcentuojama globa ir rūpinimasis vaikais.

Pašaipus komentaras lietuviškame dubliaže gali virsti tiesioginiu įžeidimu

Panašūs reikšmės pokyčiai matomi ir kitoje „Vajanos“ scenoje. Originale Mauis palygina Vajaną su viščiuku, o anglų kalboje žodis „chicken“ gali reikšti jauną ar nepatyrusį žmogų.

Lietuviškame dubliaže ši vieta išversta kaip „tu liksi čia su kita višta“. Doc. J. Astrauskienės teigimu, toks sprendimas reikšmingai pakeičia prasmę, nes „višta“ lietuvių kalboje turi menkinamąją, su kvailumu ar negebėjimu siejamą reikšmę.

„Taigi pašaipus komentaras virsta tiesioginiu įžeidimu“, – sako mokslininkė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad filme kartu su Vajana keliauja gaidžiukas, tačiau lietuviškame tekste jis įvardijamas kaip „višta“, todėl pažeidžiama vaizdo ir teksto dermė.

Studentai analizuodami dubliažą pradeda kitaip vertinti vaikystėje matytą turinį

Lietuviškai dubliuoti animaciniai filmai VU Kauno fakultete yra ne tik akademinių tyrimų objektas. Jie tampa ir proga kritiškai pažvelgti į vertimo sprendimus bei jų poveikį žiūrovams, tarp jų – patiems studentams.

Pasak doc. J. Astrauskienės, tokia analizė dažnai atskleidžia tai, ko žiūrovas kasdien žiūrėdamas animaciją nepastebi. Pradėję savarankiškai tirti vertimo sprendimus, studentai ima matyti prasminių pokyčių mastą ir jų poveikį veikėjų vaizdavimui.

„Dažnai tai sukelia savotišką kritinį „atsivėrimą“ – jie pradeda reflektuoti savo vaikystėje vartotą turinį“, – sako tyrėja. Anot jos, ši refleksija neretai virsta nuostaba ar net pasipiktinimu.

Vaikai animaciją priima kaip socialinių santykių modelį

Doc. J. Astrauskienės teigimu, vaikai animacinius filmus dažnai priima ne kaip fikciją ar kultūrinį konstruktą. Jiems animacija gali tapti natūraliu socialinių santykių modeliu.

Dėl to net subtilūs vertimo pokyčiai gali formuoti vaikų požiūrį į lyčių vaidmenis, autoritetą ir tarpusavio santykius. Jeigu veikėja vertime susiaurinama iki globėjos vaidmens arba paverčiama mažiau kompetentinga, tokia reikšmė gali būti priimta kaip savaime suprantama.

Tyrėja pabrėžia, kad tai nereiškia, jog kiekvienas vertimo sprendimas daro vienodą poveikį. Tačiau kai tokie poslinkiai kartojasi, jie tampa platesnio kultūrinio pasakojimo dalimi.

Vertimas niekada nevyksta kultūriniame ir socialiniame vakuume

Anot doc. J. Astrauskienės, vertimo sprendimai niekada neatsiranda kultūriniame ir socialiniame vakuume. Jie neišvengiamai atspindi vertėjo, leidėjų, studijų ir pačios visuomenės normas, vertybes bei ideologijas.

„Vertimas nėra neutralus procesas – jis neišvengiamai atspindi tiek paties vertėjo, tiek visuomenėje vyraujančias normas, vertybes ir ideologijas“, – sako docentė. Jos teigimu, animacija neturėtų būti vertinama vien kaip pramoginis žanras.

Būtent todėl svarbu kritiškai vertinti ne tik originalų turinį, bet ir jo vertimą. „Dubliažas, kaip ypač paveikus audiovizualinio vertimo būdas, turi potencialą ne tik atkartoti, bet ir sustiprinti stereotipus – arba, priešingai, juos kvestionuoti“, – pažymi doc. J. Astrauskienė.

Teksto autorė – Benita Kaselytė, VU