Vaistinėse įrengė utilizuojamų vaistų dėžes

Kasmet utilizavimui iš gyventojų surenkama vis daugiau tonų vaistų, tačiau nemaža dalis žmonių iki šiol nežino, kaip tinkamai rūšiuoti vaistus, ką tiksliai galima nešti į vaistinę, o ką galima išmesti kartu su komunalinėmis atliekomis. Dar kita visuomenės dalis paprasčiausiai nenori laukti eilėje, kad vaistininkui atiduotų nebereikalingus vaistus.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai surinkta 30 tonų pasenusių ar nebereikalingų vaistų – tai yra dvigubai daugiau nei prieš 5 metus, kai buvo surinkta 14 tonų utilizuojamų vaistų. Tam, kad nereikalingų vaistų būtų surinkta kuo daugiau, o vartotojams būtų patogiau tai padaryti, vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“ trylikoje savo vaistinių įrengė specialias utilizuojamų vaistų dėžes.

„Siekiame, kad vaistų rūšiavimas gyventojams taptų dar paprastesnis, o atėjus su nebegaliojančių ar tiesiog nebereikalingų vaistų nešuliu, nereikėtų laukti eilėje. Gyventojai maišelius su vaistais galės paprasčiausiai įmesti į specialią utilizuojamų vaistų dėžę“, – komentuoja vaistinių tinklo rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad prieš pristatant į vaistinę naikintinus vaistus, reikėtų peržiūrėti jų ženklinimą – nešti tik tuos preparatus, ant kurių parašyta „receptinis vaistas“ ir „nereceptinis vaistas“.

„Į vaistinę nereikėtų nešti maisto papildų ar medicinos priemonių, jas galima išmesti kartu su komunalinėmis atliekomis. Maisto papildas nėra vaistas, todėl tai daryti yra visiškai saugu. Įvairios kosmetikos priemonės – nevaistiniai pleistrai, tvarsčiai – taip pat turėtų būti rūšiuojami su komunalinėmis atliekomis. Bet reikia atminti, kad pavyzdžiui, švirkštai, laikomi pavojingomis medicininėmis atliekomis, jų negalima išmesti bet kur. Jei švirkštus pacientų namuose naudoja medicinos darbuotojai, suteikus paslaugą, jie juos turi ir surinkti. Tokia pati tvarka galioja ir lašinėms, panaudotoms pirštinėms bei kitoms atliekoms – medicinos darbuotojai pasirūpina jų utilizavimu“, – vardija I. Tėvelienė.

Ji tęsia sakydama, kad tais atvejais, kai vaistus susileidžia patys gyventojai, sukauptus švirkštus jie gali nemokamai atiduoti į savo savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, kurios taip pat priima ir medicininius termometrus. Švirkštus ir adatas taip pat galima išmesti ir į buitinių atliekų konteinerius, bet reikia atsakingai juos supakuoti.

„Namie panaudotus švirkštus ir adatas reikėtų sudėti į saugias talpyklas iš karto po panaudojimo: į metalines dėžutes su dangčiu arba balinimo, ploviklių butelius užsukamu arba sandariai uždaromu dangteliu. Talpyklą reikia sandariai uždaryti ir ant jos užrašyti, kad tai yra aštrūs daiktai – taip atliekų tvarkymo įmonių darbuotojai galės atskirti, kad tai yra pavojingos atliekos. Tokiu būdu paruoštas talpas galima išmesti į buitinių atliekų konteinerius“, – teigia I. Tėvelienė.

Pasak „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovės, vaistus svarbu rūšiuoti dėl jų sudėtyje esančių įvairių cheminių medžiagų tam, kad nebūtų pakenkta tiek žmogaus sveikatai, tiek aplinkai, todėl ir jų nuleidimas klozete taip pat nėra tinkamas metodas.

„Skaičiuojame, kad viena mūsų vaistinė per metus-pusantrų surenka apie 30 kg vaistų. Dažniausiai gyventojai su vaistais sunaikinimui ateina po savo artimųjų mirčių, taip pat pavasarį po generalinės namų, taip pat ir vaistinėlės, tvarkos. Pastebėjome, kad daugiausiai vaistų utilizavimui sulaukiame vaistinėse, įsikūrusiose prekybos centruose – žmonėms patogiau užnešti vaistus kartu einant apsipirkti, į tai atsižvelgėme ir steigdami vaistų surinkimo punktus“, – sako I. Tėvelienė.