Vaiva BUDRAITYTĖ: „Būkim biedni, bet teisingi“ – paveldėta klaida, kurią metas ištaisyti

Būkim turtingi, bet teisingi

„Būkim biedni, bet teisingi“ – dar vienas mūsuose populiarus posakis, nuo kurio mane net purto. Įdomu, kada jis atsirado? Mano nuomone, tai kažkoks naujadaras. Šis, skurdui koduojantis teiginys, veikiausiai atsirado po karo, nes tik pumpuojant į galvas lygiavą ir nieko neturėjimą galėjo gimti toks posakis, kad biednystė – tai teisingumas, o jei esi turtingas, tai, savaime aišku, esi neteisingas, išnaudotojas, melagis.

Deja, istorijoje viskas vyko atvirkščiai

Pradėsiu nuo vedinių laikų, kuriuos esu neblogai išstudijavusi. Kastų sistemoje kuo esi aukštesnės kastos, tuo didesni moraliniai reikalavimai ir moralinė atsakomybė. Garbė tais laikais buvo svarbiausia, gera reputacija – ypač vertinama. Aukščiausi garbės ir moralės kriterijai buvo taikomi brahmanams ir kšatrijams.

Žemesnių kastų atstovai, jau nuo šudrų, praktiškai galėjo daryti ką nori – jiems net įstatymai leisdavo meluoti ar vogti. Iki šių dienų Indijoje tarnaitė, jei per mėnesį pavagia už kažkiek dolerių, kad neužkliūtų šeimininkams, laikoma nevagiančia. Taip pat ji turi teisę meluoti – iš tiesų meluoti turi teisę jau nuo vaišnavų kastos. Tokia tradicija nuo senų laikų.

Niekada skurdas ar biednystė nebuvo lyginama su garbe ar teisybe. Kas keliavote po Rytus, puikiai žinote: pradedant vaišnavų kasta ir žemesnėmis – visi aferistai.

Grįžkime į Europą

Bajoro garbės žodis buvo garantuojamas gyvybe. Jei pasakė, pažadėjo – reiškia, ištesės. O jei taip susiklostydavo, kad aplinkybės pasikeisdavo ir bajoras žodžio neištesėdavo, dažniausiai baigdavosi nusišovimu, ypač jei tai būdavo kortų skola, nes nusišovus šeimos niekas neliesdavo.

Taip pat garbingas žodis, kuriuo galima pasitikėti, buvo gydytojo, mokytojo, šventiko ir šiaip inteligento. Todėl iki šių dienų turime posakį „garbės žodis“, kuris buitinėje kalboje reiškia, kad žmogus prisiekia savo garbe pažadą ištesėti.

Šiais laikais kažkokie alia dizaineriai kuria drapanas – plėšytus džinsus, megztukus, varguolių įvaizdžiui sukurti, gamina batus skeltomis nosimis – aliuziją į kanopas. Aiškina, kad labai madinga nosyje įsiverti žiedą, kuris visada buvo vergo ar gyvulio tramdymo simbolis. Labai madinga visą kūną išsitatuiruoti – net pas kai kurias buvusias ministres galima pamatyti be skonio, ne vietoje tatuiruotes, kurios atrodo baisiai ir kenkia ne tik grožiui, bet ir asmenybės įvaizdžiui.

Taigi visus kviečiu nepasiduoti skurdo ir kvailinimo politikai

Kurkime laimingą, gražų, turtingą, sveiką gyvenimą, stenkimės būti aukščiausios dvasinės prigimties žmonės, kurie laikosi duoto garbės žodžio. Visada kartokime: būkime turtingi, bet teisingi. Kelis kartus pakartojus, sakyti „biedni“ tiesiog nebesinorės, o jei suklydę nevalingai ištarsite – spjaukite tris kartus per kairį petį ir frazę pakartokite kelis kartus teisingai.

O skatinimas nieko neturėti ir būti laimingam galimas tik tvarte, gyvulių tarpe. Būkime labai turtingi, bet teisingi, puikios sveikatos ir laimingi – gyvenkime visuotinėje taikoje.

Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.