Vaizdo tinklaraštininkus raginama prilyginti žurnalistams: bijoma dėl turinio cenzūravimo

Jutubo tinklaraštininko kanalas tampa žiniasklaidos platforma

Šiandien žiniasklaida nėra tokia kokia buvo prieš 20, 10 ar net 5-erius metus. Naujienos yra greitos kaip niekada, o pasirinkimo įvairovė kasmet taip pat vis didėja: skirtingų ideologijų piliečiai atranda sau tinkamus ir priimtinus alternatyvius naujienų kanalus, kurie ne visuomet yra tradicinė spausdintinė, televizijos ar internetinė žiniasklaida.

Pasaulyje jau seniai, tačiau Lietuvoje ypač pastaraisiais metais išpopuliarėjo įvairūs tinklaraštininkai ir „vlogeriai", kurie kuria ne tik pramoginį, tačiau ir informacinį turinį: dalijasi informacija, aptaria naujienas, pateikia savo nuomones bei įžvalgas, o kartais, vykdo net ir rimtus, tiriamosios žurnalistikos projektus.

Vis tik, visuomenėje lyg ir įprasta tokius žmones laikyti ne žurnalistais, bet nuomonės formuotojais ir „influenceriais". Kita vertus, „influenceriai" lyg ir yra labiau siejami su lengvu, pramoginiu turiniu. Aktualią šalies ar pasaulio informaciją aptarinėjantis tinklaraštininkas lyg ir nėra tas pats, kas kosmetiką ar keliones detalizuojantis nuomonės lyderis.

Įvertinusi „vlogerių" kuriamą turinį ir to poveikį visuomenei, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) siūlo reguliuoti vaizdo tinklaraštininkų veiklą ir dalį jų prilyginanti žiniasklaidai. Tokiu atveju, vlogeriai taptų žurnalistams lygiais asmenimis. Aktyvūs tinklaraštininkai tokiems pokyčiams nepritaria ir nevengia pažerti kritikos, teigdami, kad tai praktiškai ir teisiškai sudėtingai įgyvendinama iniciatyva. Vis tik, LRTK nariai tokiam siūlymui pritarė ir dabar projektas bus teikiamas viešam svarstymui [1].

Turinio kūrėjai gali susidurti su cenzūra

Vadovaujantis tradiciniu požiūriu, žurnalistu yra laikytinas individas, kuris profesionaliai renka, doroja ir viešina informaciją. Teisine prasme, žurnalistu tampama tuomet, kai nuosekliai dirbama su informacija ir jos viešinimu [2]. Taigi, pagal tokį apibrėžimą, žurnalistai yra ir tinklaraštininkai, analizuojantys Lietuvos užsienio politikos problemas arba mūsų politikų skandalus, ir nuomonės formuotojai, besidalinantys receptais ar kelionių patarimais.

LRTK teigimu, pagrindas reguliuoti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus atsirado 2021 metais perkėlus Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Pasak komisijos tiek „YouTube“, tiek ir „Facebook“, „TikTok“ platformos ima konkuruoti dėl tos pačios auditorijos, kaip ir tradicinė audiovizualinė žiniasklaida ir tampa vis įtakingesnės:

„Be to, jos taip pat daro didelį poveikį, nes jomis naudotojams suteikiama geresnė galimybė formuoti kitų naudotojų nuomones ir daryti joms įtaką“, – teigia komisija [3].

Siūlant naują iniciatyvą, LRTK siekia, kad audovizualinės žiniasklaidos tinklaraštininkai informuotų komisiją apie savo kuriamą turinį ir veiklą. Taip siekiama prižiūrėti vlogerių veiklą, užtikrinti, kad jų kanaluose būtų laikomasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų bei komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimui taikomų reikalavimų.

LRTK teigimu panaši vlogerių priežiūra yra vykdoma ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Ispanijoje. Vis tik, lieka neaišku, ar prižiūrėdama tinklaraštininkų turinį, komisija turės galios kontroliuoti jį ir, pavyzdžiui, rekomenduoti pašalinti įprastus reikalavimus atitinkantį, tačiau politiškai ar socialiai kontraversišką turinį.

Nuomonės formuotojai yra vieši asmenys, kuriems galioja kitokia teisių apsauga

Dėl tam tikros cenzūros sunerimo ir patys tinklaraštininkai. Savo kanalą su daugiau nei 100 tūkst. prenumeratorių „YouTube“ platformoje turintis buvęs žurnalistas Skirmantas Malinauskas stebisi LRTK neva sekamu Europos valstybių pavyzdžiu ir teigia, kad jutubo platformoje netenka susidurti su N-7 ar N-18 pažymėtu turiniu. Tinklaraštininkas teigia, kad „YouTube“ principas ir yra vengti bereikalingos cenzūros, įvairiuose keliamuose įrašuose galima rasti ir keiksmažodžių, ir provokuojančio turinio:

„Tai nėra televizija, tai yra asmeninė nuomonė, tai – blogeriai, kurie užsiima įvairiausia veikla: tai gali būti podkastai, gali būti politika, pramogos ir panašiai“, – kalba S. Malinauskas.

Nors LRTK siūlymas ir bus nagrinėjamas plačiau, jau dabar akivaizdu, kad jam trūksta aiškumo bei konkretumo. Nors augant nuomonės formuotojų ir įvairiose platformose turinį kuriančiųjų įtakai, tampa svarbu, kad šie asmenys prisiimtų ir atitinkamą atsakomybę, būtina išsaugoti atitinkamų platformų esmę bei kūrėjų žodžio laisvę.

Tam tikra atsakomybės našta nuomonės formuotojams jau buvo užkrauta prieš kelias savaites, kai Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas dėl platesnio viešųjų asmenų apibrėžimo. Tai reiškia, kad dabar į viešojo asmens sąvokos turinį įeina ir socialinių tinklų veikėjai bei influenceriai, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais arba už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu veikla turi reikšmės viešiesiems ryšiams [4].

Su šios pataisos priėmimu, influencerius tampa lengviau kritikuoti: tam tikromis aplinkybėmis visuomenės teisė žinoti gali netgi sietis su visuomenės veikėjų privataus gyvenimo aspektais. Teisiniu požiūriu, viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga [5].