Vakarų Lietuvą plauną potvynis: keliai nepravažiuojami, apsemta jau per 90 sodybų

Pamarys neria po vandeniu, gyventojai namus bando pasiekti valtimis

Įprastai potvyniai vakarų Lietuvos gyventojus užklumpa pavasarį, vis gi, šiais metais atrodo jie ateina kur kas anksčiau. Nemuno deltos teritorijoje įprasti potvyniai dabar jau vis dažnėja ir žiemos laikotarpiu, o dėl tokių gamtos „dovanėlių" dabar kenčia kai kurių regionų gyventojai, kurie tampa gamtos stichijos įkaitais: vanduo apsemia namus, užtvenkia kelius, kelia pavojų ūkio gyvūnams.

Šiuo metu labiausiai nesiseka Pamario, Šilutės rajono gyventojams: čia iš viso jau yra apsemta apie 90 sodybų. Vanduo kilti pradėjo dar praėjusią savaitę, ketvirtadienį, o savaitgalį pradėjo semti namus. Kaip praneša vietos savivalda, situacija pati sudėtingiausia yra Žalgirių kaime, važiuojant iš Šilutės į Rusnę. Nors Žalgirių kaimas nuo gamtos jėgos nukenčia kasmet, šiais metais vandens nėra tiek jau daug, tačiau kai kurie namai vis dėlto skęsta vandenyje.

Situaciją komentuodamas Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis teigia, kad apsemtų sodybų yra ne tik Šilutės seniūnijoje, bet ir Saugose, Kintuose, Juknaičių Usėnų seniūnijose:

„Klausimas tas, kad iš sodybos negali išvažiuoti. Žalgirių kaime turime, kur nebeišeina žmonėms išvažiuoti, kalbamės su gyventojais, kaip pristatysime geriamą vandenį, apsišnekėjome su mūsų įmonės vadovu, tikriausiai, nuo 11 val. nustatysime grafiką ir vietą“, – situaciją detalizuoja direktorius [1].

Akcentuojama, kad padėti yra pasirengę budintys ugniagesiai, tačiau bent jau kol kas, gyventojai stengiasi išsisukti iš situacijos patys, pavyzdžiui, namus bando pasiekti valtimis. Toks reginys privilioja ir aplinkinių regionų smalsuolius, o vietiniai net kalba, kad galbūt verta pradėti siūlyti naują pramogą – pasiplaukiojimą mišku ar apsemta pieva.

Nors ir kontroliuojama, tačiau situacija kelia pavojų: svarstoma apie ekstremalios padėties skelbimą

Nors žmonių gyvenamosios erdvės skendi vandenyje, o ne vienas jau ima skaičiuoti nuostolius bei nuogąstauti, kad vandeniu peršlapusius ir pūvančius baldus ar daiktus teks tiesiog išmesti, gyventojai neskuba apleisti savo namų. Šiuo metu, rajone yra evakuotos vos kelios šeimos, tačiau jie turėjo kur prisiglausti ir laikinus namus rado patys [2].

Jei prireiks evakuoti ir daugiau gyventojų, savivaldybė yra numačiusi patalpas laikinam jų apgyvendinimui. Be to, svarstoma ir apie ekstremalios padėties paskelbimą: manoma, kad tai padėtų efektyviau kontroliuoti susidariusią situaciją ir leistų užtikrinti žmonių saugumą bei greitesnę pagalbą.

„Dar konsultuosimės tiek su Klaipėda, tiek su Vilniumi, kokia yra galimybė, bet ar paskelbsi, ar nepaskelbsi ekstremalią padėtį, pirmiausia reikalinga pagalba tiems gyventojams, kurių sodybos yra apsemtos. Mes su tais gyventojais palaikome ryšį“, – teigia Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Pozingis.

Situaciją Pamaryje seka ir aukščiausia šalies valdžia. Susidariusio potvynio valdymo priemones aptarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kuri šia tema diskutavo su ugniagesių ir Šilutės rajono savivaldybės vadovais. Ministrė tikina, kad visos tarnybos yra pasiruošusios operatyviai veikti:

„Mūsų prioritetas – žmonių saugumas. Situaciją atidžiai stebime. Kilus pavojui, ugniagesiai gelbėtojai bet kuriuo metu pasiruošę padėti potvynio apsemtiems pamario gyventojams“, – teigia A. Bilotaitė [3].

Didžiausias pavojus dar tik laukia ateityje

Vis tik, nors vanduo ir kelia rimtus nepatogumus gyventojams, žymiai labiau bijoma į Lietuvą ateinančių šalčių. Artimiausiomis naktimis šaltukas gali paspausti gerokai žemiau nulio, o tai reiškia, kad vandeniui užšalus, formuosis ledas, kuris vėliau itin sunkiai praplaukia.

Kadangi rajonas neturi ledlaužio, vandens lygiui nemažėjant, gali prireikti krašto apsaugos pagalbos: ledus gali tekti ir sprogdinti. Pats Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Pozingis spekuliuoja, kad dabartinis potvynis greičiausiai susidarė dėl svyruojančios oro temperatūros: vanduo sušalo ir nespėjo ištekėti, o neigiamą temperatūrą vėl pakeitė atlydys.

Pamario krašto potvyniai dažniausiai vyksta pavasarį, kai Nemunas išsilieja iš krantų. Potvyniai dažnai apsemia apie 50 km kelių, o pačiame Šilutės rajone po vandeniu atsiduria apie 14000 hektarų teritorijų. Dažniausiai potvynis užlieja Šlažų ir Žalgirio kaimų apylinkes, o didžiausias vandens išsiliejimas fiksuotas 1994-ais: tuomet buvo apsemta virš 47000 ha teritorijos [4].