Valdantieji sutarė dėl naujų mokesčių – palies visus

Sutarta net trijų rūšių mokesčiams: GPM, NT – taip pat didės lengvatinis PVM tarifas

Valdančioji socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ koalicija susitarė dėl pagrindinių mokesčių reformos principų, kurie, jei bus patvirtinti Seime, papildytų biudžetą apie 0,5 mlrd. eurų per metus. Siūloma įvesti tris gyventojų pajamų mokesčio tarifus: 20% pajamoms iki 80 600 Eur per metus, 25% – iki 134 300 Eur, o 32% – virš šios sumos. Pelno mokestis būtų didinamas iki 17%, o lengvatinis – iki 7%. Taigi atsikvėpti lietuviams nė nebūtų kada – vos spėję atsigauti po pandemijos, dabar jau esame priversti mokėti gynybai.

Taip pat planuojama pertvarkyti nekilnojamojo turto mokestį – įvesti progresinius tarifus nuo 0,1% iki 2%, priklausomai nuo turto vertės, o apleistiems pastatams taikyti 4% mokestį. Draudimo įmokoms numatytas 10% mokestis, tačiau būsto ir automobilio draudimui su paskola siūloma lengvata – 5% tarifas [1].

Dideli pokyčiai numatyti PVM lengvatoms – vietoj dabartinio 9% tarifo ir šį siūloma pakelti bent iki 12%, tačiau dar neaišku, ar ši lengvata liks vaisiams, daržovėms ir ekologiškiems produktams.

Pasak premjero Gintauto Palucko, svarbu užtikrinti, kad šios lengvatos nauda pasiektų galutinį vartotoją, o ne tarpininkus. Be to, anksčiau valdantieji jau sutarė dėl cukraus mokesčio – priklausomai nuo cukraus kiekio gėrimuose, būtų taikomas 10, 25 arba 30 centų tarifas litrui.

Pasiūlyta 50 proc. lengvata pirmajam būstui

Premjeras pabrėžė, kad galutiniai sprendimai bus priimti po Finansų ministerijos atliktų skaičiavimų ir diskusijų su socialiniais partneriais bei visuomene. Jo teigimu, nekilnojamojo turto mokesčio pokyčiai nebus papildoma našta jau mokantiems, o tik esą padės jį sąžiningiau paskirstyti.

Taip pat socialdemokratai siūlo keisti NT mokesčio sistemą, numatant 50 proc. lengvatą pirmajam būstui ir nuomojamam būstui, jei jame gyvenantis asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą [3].

Anot Vyriausybės vadovo, šie pokyčiai padėtų išvengti staigaus mokesčio augimo gyventojams ir užtikrintų sąžiningesnį mokestinį paskirstymą. Pasak G. Palucko, NT vertė yra perskaičiuojama, todėl nesiimant jokių reformų mokestis galėtų smarkiai didėti.

Pagal socialdemokratų pasiūlymą, pusė NT mokesčio pajamų keliautų į Valstybės gynybos fondą, o kita pusė – savivaldybėms infrastruktūros projektams finansuoti. Vėliau, pasikeitus geopolitinei situacijai, visas mokestis galėtų atitekti savivaldai.

Tikimasi, kad įgyvendinus visus numatomus mokesčių pakeitimus, kasmet būtų surinkta apie 500 mln. eurų, o galutiniai įstatymo projektai Seimui bus pateikti per artimiausias savaites.

Siūloma PVM lengvata vaisiams ir daržovėms

Grupė Seimo narių iš valdančiųjų demokratų, „Nemuno aušros“, socialdemokratų bei kelių opozicijos frakcijų taip pat siūlo įvesti lengvatinį 5% PVM šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms [4].

Tokį tarifą taip pat norima taikyti ekologiškiems produktams, tiekiamiems mokykloms, ligoninėms ir kitoms viešosioms įstaigoms.

Pataisos numato, kad lengvata įsigaliotų nuo 2026-ųjų sausio 1 d.

Dėkokite prezidentui, užsimojusiam krašto apsaugai skirti 5-6 proc. nuo BVP

Mokesčius didinti ketinama ne šiaip sau – kaip ir aukščiau minėta, dalis lėšų „suplauks“ Lietuvos gynybai, mat prezidentas plačiai užsimojo jau nuo kitų metų tam skirti net 5-6 proc. BVP, visai nepagalvojęs, iš kur paimti juos teks, o štai apsimeluoti apie tai paskelbus visam pasauliui – irgi nesinori.

Štai antradienį vykusiame Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos posėdyje Jo Ekscelencija pabrėžė, kad sprendimas skirti 5–6 proc. BVP krašto apsaugai yra strateginė investicija į šalies saugumą, o ne bandymas įtikti NATO sąjungininkams [2].