Valdantiesiems pasirodė, kad turime per daug nedarbo dienų

Vietoje šventinės dienos siūlo ilgesnes kasmetines atostogas

Lietuvoje užsimota naikinti nedarbo dieną gegužės 1-ąją, kai minima Tarptautinė darbo diena. Toks Seimą pasiekęs siūlymas grindžiamas siekiu nusikratyti „sovietiniu paveldu“, o vietoje to siūloma verčiau viena diena prailginti kasmetines atostogas. Tačiau pasidomėjus šios šventės istorija paaiškėja, kad sovietinio paveldo – čia nelabai ir yra, tad panašu, kad tokius užmojus suplanavę politikai, prieš teikdami siūlymus veikiausiai net ir nepasidomi realia svarbių datų istorine reikšme ir daug ką yra linkę tiesiog nurašyti neva „sovietiniam paveldui“.

Keisti iki šiol nusistovėjusią laisvadienių tvarką Lietuvoje, na, bent jau atsisakyti gegužės 1-osios šventės, mat ji turi sovietinį „kvapą“, užsimojo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas.

Kad būtų panaikintas gegužės 1-osios statusas, A. Bagdonas parengė suderintą Atmintinų dienų, Švenčių dienų įstatymų ir Darbo kodekso rinkinį.

Projekto tikslas esą yra išbraukti šią dieną iš nedarbo dienų sąrašo, padidinant kasmetinių darbuotojų atostogų dienų skaičių papildoma diena. Gegužės 1-oji, kaip stojimo į Europos Sąjungą ir darbo (darbininkų) diena, liktų atmintinaja.

„Jeigu valomės nuo imperinės praeities likučių, padarykime tai iki galo. Su Rusija nutraukėme prekybą ir diplomatiją, šaliname rusų primestus paminklus, todėl laikas atsisakyti ir bolševikinės Rusijos išpopuliarinto Gegužės 1-osios fetišo. Mes seniai nebevaikštome į darbininkų demonstracijas, todėl švęsti šitos dienos nebeliko jokio pagrindo. Darbą švęskime ilgiau atostogaudami“, – siūlo A. Bagdonas [1].

Siūlo 21 arba atitinkamai 25 darbo dienų atostogas

Parlamentaras pridūrė, kad vietoje šio laisvadienio verčiau žmogui pačiam būtų suteikiama galimybė pasirinkti, kada jis norėtų turėti laisvą dieną pridedant ją prie kasmetinių atostogų.

Siūlomoje Darbo kodekso pataisoje nurodoma, kad samdomiems darbuotojams būtų suteikiamos 21 darbo dienų (vietoje 20) arba atitinkamai 25 darbo dienų (vietoje 24) kasmetinės atostogos.

Pati šventė, anot A. Bagdono, taip pat praradusi savo aktualumą, mat prasmę ji turėjusi XIX amžiuje, kai buvo nuožmus gamybos procesas, o žmonės dirbo sunkiomis sąlygomis. Šiai dienai, kai samdomas darbas vis plačiau keičiamas savarankišku, šventės idėja esą liko nebeaktualia.

Siūloma šventine diena verčiau skelbti gegužės 3-ąją

O štai pavasarį Seime nugulė ir kiek įdomesnių pasiūlymų, kaip galėtų būti pakeičiama šventinė diena gegužės 1-ąją. Siūlyta ją sukeisti su gegužės 3-ąja – Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos diena.

„Gegužės 3 dienos Konstitucija yra svarbesnis Lietuvos istorijai įvykis negu darbo, būtent, kad tai ne darbo diena. Juk ne veltui ta Gegužės 3 Konstitucija paskui buvo laikoma kelrode žvaigžde 19 amžiaus mūsų sukilimų ir panašiai“, – sakė Seimo narys, istorikas Valdas Rakutis [2].

Tačiau portalo „tv3.lt“ apklausti gyventojai šiuo klausimu neturėjo vieningos nuomonės. Vieni teigė, jog šiems „jokio skirtumo“, ar laisvadienis bus gegužės 1, ar 3 dieną, kiti tvirtino, jog gegužės 1-oji neabejotinai siejasi su šiuo metu Rusijoje esančia santvarka. Trečių teigimu, reikia palikti taip, kaip jau žmonėms yra įprasta.

Laisvadienių keitimui prieštarauja profesinės sąjungos

Visgi, laisvadienių keitimui prieštarauja profesinės sąjungos, kurios įsitikinusios, kad už visus darbo metus darbuotojas laisvadienio nusipelno. Anot profsąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, tradicijų šventimo šią dieną ir nereikia, užtenka parodyti pagarbą darbuotojui už tai, kad šis visus tuos metus sąžiningai dirbo ir mokėjo mokesčius [2].

Profsąjungos įsitikinusios, kad Tarptautinė darbo diena nėra sovietinė šventė, mat ji minima ir kitose pasaulio šalyse.

O štai gegužės 1–osios ir 3-osios supriešinimas esą gavosi todėl, kad valdantieji nori švęsti, bet tuo tarpu ir nedidinti laisvadienių skaičiaus, mat viena nedarbo diena valstybei kainuoja apie 40 mln. eurų.

Šventės buvo laikinai atsisakyta

Pasirodo, ir praeityje gegužės 1-oji buvo sulaukusi ne kokių atgarsių, todėl netgi buvo laikotarpių Lietuvoje, kada ši diena nebebuvo laikoma šventine. Iš pradžių gegužės 1 d. buvo švenčiama 1919–1929 m. laikotarpiu kaip „Darbo žmonių ir tautų solidarumo šventė“ ir turėjo nedarbo dienos statusą [3].

Po pertraukos ši diena taip pat buvo švenčiama sovietų okupacijos metais, o atgavus nepriklausomybę, šios šventės buvo atsisakyta.

Ji vėl buvo sugrąžinta 1996 metais ir įgavo naują atspalvį – šventės metu esą siekiama atkreipti dėmesį į darbuotojų teises, darbo saugą ir sveikatą, padėti bedarbiams įveikti skurdą.

Šventės pradininkai yra ne rusai o amerikiečiai

Šventės ištakos kilo, pasirodo, toli gražu ne iš Rusijos.

1886 m. gegužę JAV įvyko masinis streikas, kurio metu susirinko net 400 000 darbininkų, reikalavusių aštuonių valandų darbo dienos [4]. Nors streikas prasidėjo taikiai, trečią jo dieną policijos pareigūnai Čikagoje pradėjo šaudyti į beginklius streiko dalyvius, keli iš jų net mirė.

Sekančią dieną įvyko dar daugiau protestų, o galiausiai buvo numesta ir bomba, nuo kurios žuvo septyni policijos pareigūnai ir keturi streikavę darbininkai. Visgi, bombą metęs asmuo taip ir nebuvo identifikuotas, tačiau buvo suimti aštuoni streikavę darbininkai – septyniems iš jų buvo paskirta mirties bausmė, o vienas buvo pasiųstas už grotų 15 metų.

Dar kitaip šis įvykis žinomas kaip Hejmarketo byla, kuri buvo labai svarbus veiksnys suvienijant JAV dirbančius asmenis. Tai netgi tapo tarptautiniu kovos už darbininkų teises simboliu, o gegužės 1-oji buvo paskelbta Tarptautine darbininkų diena.

Judėjimas dar labiau įgavo pagreitį po to, kai 1892 m. JAV pagaliau buvo įteisinta aštuonių valandų darbo diena valstybės tarnautojams.