Valdžia atveria kelią naujam mokesčiui: už urnos vietą kolumbariume gali tekti mokėti

Už amžinojo poilsio vietą kolumbariume gali tekti sumokėti

Nuo šių metų liepos daliai gyventojų atsisveikinimas su artimaisiais gali kainuoti brangiau. Lietuvos savivaldybės įgis teisę nustatyti vienkartinį mokestį už jų lėšomis įrengtas kolumbariumų nišas, nors tokios rinkliavos taikymas nebus privalomas.

Tokiai tvarkai antradienį pritarė Vyriausybė, įgyvendindama balandį Seimo patvirtintas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas. Pagal jas, savivaldybių biudžeto lėšomis įrengtų kolumbariumų nišų skyrimas gali būti apmokestintas vienkartine vietine rinkliava. Iki šiol šios nišos gyventojams buvo suteikiamos nemokamai [1].

Valdžios institucijos pažymi, kad kremuotų palaikų laidojimas kolumbariumuose Lietuvoje tampa vis populiaresnis. Daugėjant kremavimo atvejų, vis daugiau šeimų renkasi urnas laidoti būtent tokiose vietose.

Tačiau kolumbariumų tinklas šalyje vis dar nėra plačiai išplėtotas. Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, 2022 metų pabaigoje iš 48 informaciją pateikusių savivaldybių kolumbariumus buvo įsirengusios tik 15. Viena pagrindinių priežasčių – ribotos finansinės galimybės.

Tikimasi, kad naujai surenkamos rinkliavos padės savivaldybėms sukaupti lėšų ir plėsti kolumbariumų infrastruktūrą. Mokestis galės būti taikomas tik naujoms nišoms, įrengtoms savivaldybių lėšomis po 2025 metų liepos 1 dienos, o jo dydį kiekvienu atveju nustatys savivaldybės taryba.

Gyventojai reiškia pasipiktinimą

Tuo tarpu dar balandį galimybė vėl apmokestinti savivaldybių lėšomis įrengtų kolumbariumų nišas sukėlė dalies gyventojų ir politikų nepasitenkinimą. Žmonės pabrėžia, kad jei savivaldybės nemokamai suteikia kapavietes, tokia pati tvarka turėtų galioti ir kremuotų palaikų laidojimui kolumbariumuose [2].

Socialdemokratas Ramūnas Vyžintas taip pat kritikuoja siūlomus pakeitimus, teigdamas, kad socialinis teisingumas turi būti užtikrintas visiems, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties, o atsisveikinimo su mirusiaisiais galimybės neturėtų būti siejamos su papildomais mokesčiais.

Tuo metu pataisų šalininkai, tarp jų Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ir dalis savivaldybių atstovų, argumentuoja, kad nemokamos nišos prisidėjo prie vietų trūkumo ir sustabdė kolumbariumų plėtrą. Pasak jų, daugelyje miestų kolumbariumai yra perpildyti, o savivaldybės neturi pakankamai lėšų naujoms vietoms įrengti.

Problema: sostinės kolumbariumuose jau trūksta vietos

O štai sostinėje šiuo metu – kur kas liūdnesnė realybė. Augant kremavimo populiarumui, Vilniuje nebeliko nė vienos laisvos vietos kolumbariumuose, todėl dalis gyventojų nebegali įgyvendinti artimųjų valios būti palaidotiems būtent tokiu būdu. Laidojimo paslaugų teikėjai sako, kad netektį išgyvenančios šeimos vis dažniau susiduria su nusivylimu, kai po kremavimo paaiškėja, jog sostinėje nėra kur laidoti urnos kolumbariume [3].

Nors Vilniaus savivaldybė jau yra parengusi naujų kolumbariumų statybos projektą, jo įgyvendinimas kol kas atidėtas. Sostinė laukia Seime svarstomų teisės aktų pakeitimų, kurie leistų savivaldybėms pačioms nustatyti mokestį už kolumbariumų nišas ir taip finansuoti jų plėtrą.

Pagal dabartinius planus per artimiausius penkerius metus keturiose Vilniaus kapinėse galėtų atsirasti apie 2800 naujų nišų kremuotų palaikų laidojimui.