Valgai perdirbtą maistą? Naujas tyrimas rodo, kuo tai gali baigtis

Tyrimas parodė, kad kuo daugiau perdirbto maisto, tuo prastesnė mitybos kokybė

Brazilijoje atliktas mokslinis tyrimas atskleidė ryšį tarp itin perdirbto maisto vartojimo ir mitybos kokybės bei valgymo įpročių. Tyrimą paskelbė medicinos žurnalas „Archives of Endocrinology and Metabolism“.

Tyrime dalyvavo 77 nutukimu sergantys suaugusieji. Mokslininkai vertino jų kasdienę mitybą, kalorijų kiekį ir tai, kiek racione sudaro itin perdirbtas maistas – tokie produktai kaip greitas maistas, saldinti gėrimai ar pramoniniu būdu pagaminti užkandžiai.

Rezultatai parodė aiškią tendenciją: tie dalyviai, kurie suvartojo daugiausia itin perdirbto maisto, turėjo prasčiausios kokybės mitybą. Jų mitybos įvertinimas buvo žemesnis nei tų, kurie rinkosi mažiau perdirbtus produktus.

Taip pat nustatyta, kad kuo daugiau perdirbto maisto racione, tuo mažiau suvartojama natūralių ar minimaliai apdorotų produktų. [1]

Didesnis perdirbto maisto kiekis siejamas su emociniu ir nekontroliuojamu valgymu

Tyrėjai taip pat analizavo dalyvių valgymo elgseną – ar jie linkę valgyti dėl emocijų, ar dažnai persivalgo. Tam buvo naudojami standartizuoti klausimynai, vertinantys emocinį, išorinį ir nekontroliuojamą valgymą.

Paaiškėjo, kad didžiausią perdirbto maisto kiekį vartoję žmonės dažniau patyrė emocinio valgymo epizodus. Tai reiškia, kad maistas buvo vartojamas ne dėl alkio, o dėl streso, liūdesio ar kitų emocijų.

Be to, ši grupė dažniau pasižymėjo nekontroliuojamu valgymu – kai sunku sustoti net jaučiant sotumą. Tyrimas taip pat parodė ryšį su išoriniu valgymu, kai žmogus valgo reaguodamas į aplinkos dirgiklius, pavyzdžiui, matydamas ar užuodęs maistą.

Mokslininkai nustatė, kad didesnis itin perdirbto maisto vartojimas yra susijęs su didesne persivalgymo ir bulimijos simptomų tikimybe.

Mokslininkai pabrėžia, kad ryšys yra statistinis, o ne priežastinis

Svarbu pažymėti, kad tyrimas buvo stebimasis, todėl jis neįrodo, kad perdirbtas maistas tiesiogiai sukelia valgymo sutrikimus. Jis tik parodo ryšį tarp šių veiksnių.

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad valgymo elgesį lemia daugybė priežasčių – nuo biologinių iki psichologinių ir socialinių. Tačiau itin perdirbtas maistas gali turėti įtakos dėl savo sudėties – jame dažnai yra daug cukraus, riebalų ir priedų, kurie didina skonį ir skatina vartojimą.

Be to, tokie produktai gali veikti smegenų atlygio sistemą, skatindami norą valgyti net ir nesant fizinio alkio. Tai gali prisidėti prie įpročio valgyti dažniau ir daugiau nei reikia.

Tyrimo autoriai teigia, kad geresniems rezultatams gydant nutukimą svarbu ne tik mažinti kalorijų kiekį, bet ir gerinti mitybos kokybę – rinktis mažiau perdirbtus produktus ir daugiau natūralaus maisto.

Lietuvoje antsvoris tapo norma, o priežastys slypi kasdieniuose įpročiuose

Lietuvoje antsvorio problema pasiekusi rimtą mastą – statistika rodo, kad kas antras suaugęs gyventojas turi antsvorio, o kas trečias jau serga nutukimu. Tokius duomenis pateikia „Eurostat“, o pagal bendrą situaciją Lietuva patenka tarp labiausiai paveiktų Europos valstybių.

Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas profesorius Rimantas Stukas LRT.lt aiškino, kad viena pagrindinių priežasčių – netinkami mitybos įpročiai ir per mažas fizinis aktyvumas. Pasak jo, lietuviai dažnai renkasi riebų maistą, vartoja per mažai daržovių ir skaidulų turinčių produktų.

Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas atkreipia dėmesį, kad problema slypi ne tik pačiame maiste, bet ir valgymo kultūroje. Jo teigimu, dalis žmonių praranda įprotį valgyti reguliariai ir sąmoningai, o valgymas dažnai tampa emociniu veiksmu ar net persivalgymo forma.

Specialistai pabrėžia, kad situaciją lemia ne vienas veiksnys – nuo šeimos įpročių iki ekonominių pasirinkimų. Dalis gyventojų renkasi pigesnį, mažiau kokybišką maistą, o tai ilgainiui atsispindi ir sveikatoje. [2]