Valstybė didina išmokas vaikams: kai kurie sulauks beveik 52 eurais daugiau

Vaiko išlaikymo išmoka auga iki 185 eurų

Nuo liepos 1-osios beveik 17 tūkst. vaikų Lietuvoje sulauks didesnės valstybės paramos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad vaiko išlaikymo išmoka, dar vadinama alimentais iš valstybės, didinama nuo 133,2 iki 185 eurų per mėnesį.

Ši išmoka skiriama tais atvejais, kai vaikas ilgiau nei mėnesį negauna viso arba dalies teismo nustatyto išlaikymo iš vieno ar abiejų tėvų. Tokiu atveju finansinę pagalbą laikinai užtikrina valstybė [1].

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės, didesnės išmokos yra dalis platesnių pastangų stiprinti paramą nepilnoms šeimoms ir užtikrinti didesnį vaikų finansinį saugumą. Anot ministrės, kartu plečiamas ir kitų socialinių išmokų prieinamumas.

Dėl vaiko išlaikymo išmokos gali kreiptis vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiko globėjas arba pilnametis asmuo, kuriam iki 18 metų buvo nustatytas neįgalumas ir šiuo metu nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis.

Valstybės mokama išmoka skirta užtikrinti, kad vaikai neliktų be finansinės paramos net ir tais atvejais, kai tėvai nevykdo savo pareigos juos išlaikyti.

Alimentų nemokančius tėvus siūlo bausti ir skiriant laisvės atėmimą

Birželio pradžioje Seime buvo registruotas naujas siūlymas griežtinti atsakomybę tėvams, piktybiškai vengiantiems mokėti vaikų išlaikymą. Socialdemokratas Darius Razmislevičius siūlo Baudžiamajame kodekse atsisakyti švelnesnių bausmių ir palikti tik vieną sankciją – laisvės atėmimą iki dvejų metų [2].

Taip pat būtų aiškiau apibrėžta, kas laikoma piktybišku vengimu išlaikyti vaiką, pavyzdžiui, pajamų ar turto slėpimas, neoficialus darbas, turto perleidimas kitiems asmenims ar sąmoningas vengimas įsidarbinti.

Pasak iniciatyvos autoriaus, dabartinės bausmės nesukuria pakankamo atgrasomojo poveikio, todėl dalis alimentų nemokančių tėvų naudojasi įstatymų spragomis ir išvengia realios atsakomybės. Tuo metu Seime jau svarstomos ir kitos priemonės – alimentų nemokantiems asmenims siūloma laikinai atimti teisę vairuoti, medžioti, žvejoti ar laikyti ginklą.

Antstolių duomenimis, Lietuvoje šiuo metu vykdoma apie 45,5 tūkst. bylų dėl vaikų išlaikymo išieškojimo, o nesumokėtų alimentų suma viršija 200 mln. eurų.

Jokių „skolų atostogų“ atsakomybės vengiantiems tėvams

Tuo tarpu, pritardama Civilinio proceso kodekso pataisoms, Vyriausybė nusprendė, kad alimentų nemokantiems tėvams nebegalės būti taikomos vadinamosios „skolų atostogos“. Siūloma numatyti išimtį, pagal kurią skolos išieškojimas dėl vaikų išlaikymo nebūtų stabdomas net ir tais atvejais, kai skolininkas pasinaudoja galimybe laikinai sustabdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio [3].

Iki šiol tam tikrus kriterijus atitinkantys asmenys galėjo šešiems mėnesiams sustabdyti skolų išieškojimą, tačiau ateityje ši galimybė alimentų bylose nebegaliotų.

Pakeitimai inicijuoti po Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad galiojusi tvarka pažeidė vaikų interesus ir sudarė sąlygas tėvams laikinai nevykdyti pareigos išlaikyti savo vaikus. Teisingumo ministerija pabrėžia, kad vaiko išlaikymas turi būti užtikrinamas nuolat, o valstybės mokamos išmokos negali pakeisti pirminės tėvų atsakomybės.

Todėl siekiama ne tik suderinti teisinį reguliavimą su Konstitucija, bet ir užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai jiems priklausančią finansinę paramą gautų be pertraukų.