Valstybė pamažu tampa akcine bendrove? Jungiami net oro uostai ir Vidaus vandenų kelių direkcija

Ketinama keisti dviejų valstybinių įmonių teisinį statusą

Vis labiau privatizuojamos svarbios valstybės sritys dega žalią šviesą verslo įsigalėjimui ir įtakos sferų plėtimui. Pranešama, kad jau nusitaikyta ir į Vidaus vandens kelių direkciją bei Lietuvos oro uostus, o 100 proc. jų akcijų planuojama perduoti valdyti Susisiekimo ministerijai. Pačios valstybės valdomos įstaigos teigia problemos nematančios. Esą tai tik dar labiau pagreitins visus procesus, o jau dabar numatomi dideli viešieji pirkimai.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės sutikimas pertvarkyti minėtas valstybines įmones į akcines bendroves sudaro galimybę ministerijai užbaigti šių įmonių pertvarkos procesą. Planuojama, kad naujasis šių įmonių teisinis statusas jau bus įregistruotas per artimiausią mėnesį [1].

Primenama, kad teisinis pagrindas minėtų įstaigų pertvarkai į akcines bendroves jau buvo parengtas praėjusiais metais, kai Seimas 2021 m. rugsėjo 16 d. pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam įstatymų paketui. Šių bendrovių pertvarkai pritarė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, kuri ir valdys nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčią infrastruktūrą.

Valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai išimtine nuosavybės teise priklausys valstybei, o kita viešoji transporto infrastruktūra, kurią valdys pertvarkytos bendrovės, išliks įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą. Visos pertvarkytų bendrovių akcijos priklausys valstybei [1].

Taps lengviau valdyti?

Oro uostų pertvarka iš valstybės įmonės (VĮ) į akcinę bendrovę (AB) numatoma jau šių metų liepos mėnesį, o Lietuvos oro uostų finansų vadovė Indrė Kunigėlytė teigia, kad pertvarkos bijoti nereikia, mat tai tik palengvins procesus ir pagerins įmonės valdymą.

„Mūsų partneriams šis formalus statuso pasikeitimas jokios esminės įtakos neturės, tačiau mums, kaip organizacijai, tai reiškia itin svarbų žingsnį lankstesnių bei greitesnių sprendimų priėmimo link, atsivers galimybės efektyviau valdyti mums patikėtą turtą ir generuoti didesnę grąžą valstybei, tuo pačiu išlaikant aukštus skaidrumo reikalavimus, kuriuos taikėme ir iki šiol“, – teigė I. Kunigėlytė [2].

Įvykdžius pertvarką, Susisiekimo ministerijai atitektų visos įmonės akcijos ir turtas. Teigiama, kad tai pagerintų ir bendrą oro uostų valdymą – valdyba rinktų bendrovės vadovą, tvirtintų jos strategiją, o dalis Susisiekimo ministerijai priklausančių valdymo funkcijų būtų deleguotos pagal atsakomybes pačios organizacijos lygmenyje [2].

Iškils nauji verslo kompleksai

Vilniaus ir Kauno oro uostų kompleksuose jau netrukus iškils ir nauji verslo centrai, kurių paklausa pastaruoju metu tik auga. Pasak Lietuvos oro uostų operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Arno Dūmano, oro uostai turi kurti ir aukštesnės pridėtinės vertės produktą, todėl naujuose verslo centruose galėtų įsikurti lengvai transformuojamos patalpos, kurios galėtų būti pritaikomos įvairioms įmonėms [3].

Iškilsiantys du nauji daugiafunkciniai pastatai bus skirti komercinei nuomai, o patalpose galės įsikurti su aviacija susiję verslai.

Skelbiama, kad šie pastatai išsiskirs ir savo lokacija, mat bus statomi oro uosto riboto patekimo zonose, tad juose bus galima vykdyti tas veiklas, kurios yra vykdomos ir oro uosto viduje. Tokių pastatų, įsikursiančių tiek Vilniuje, tiek Kaune, naudingasis plotas turi būti ne mažesnis nei 3 tūkst. kv. m.

Pirmuose tokių pastatų aukštuose planuojama sukurti sandėliavimo ir garažų paskirties plotą, o antrame ir trečiame aukšte esančias patalpas pritaikyti administracinio pobūdžio veiklai.

Verslo centrų statybos darbus planuojama pradėti jau 2023 m. viduryje, mat gegužės pabaigoje jau buvo baigtas viešasis pirkimas projektavimo paslaugoms bei pasirašyta sutartis su projektuotojų kompanijomis „Maspro“ ir Latvijos įmone „Nams“, kad būtų suprojektuoti ir paruošti dokumentai dviejų verslo kompleksų statyboms [3].

Skelbiama, kad vien projektavimo darbų vertė sudaro 224 tūkst. eurų be PVM.

Iš pareigų pasitraukė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius

Artėjant pokyčiams, apie savo pasitraukimą iš Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus pareigų pranešė ir Marius Gelžinis, vadovavęs šalies oro uostams nuo 2018-ųjų. M. Gelžinis teigė iš pareigų trauktis nusprendęs todėl, kad Lietuvos oro uostai jau netrukus vers naująjį puslapį, o pats esą jau įgyvendino visus šios kadencijos pradžioje sau keltus tikslus [4].

„Su teisinio įmonės statuso pasikeitimu verčiamas naujas Lietuvos oro uostų puslapis, todėl manau, kad tai yra puiki proga įmonės vairą perduoti kitam. Džiaugiuosi visais per kadenciją nudirbtais darbais ir dėkoju komandai, su kuria kartu įmonę vedėme sparčiausiu aviacijos istorijoje augimo metu, tačiau taip pat teko valdyti ir vieną didžiausių krizių, kokią teko išgyventi sektoriui. Šie metai sparčiausias atsigavimas regione tik patvirtina, kad puikiai susitvarkėme“, – teigė M. Gelžinis [4].

M. Gelžinis patikino, jog dėl savo veiklos nėra sulaukęs jokių priekaištų iš oro uostų valdybos ar Susisiekimo ministro, o šį sprendimą esą priėmė savo noru. Pasak jo, įmonė jau nuo liepos 1-osios taps akcine bendrove, o jo kadencija turėjo tęstis iki 2023-ųjų kovo, tad toks sprendimas buvo apsvarstytas, kad įmonė galėtų versti naują savo lapą „su nauju vadovu“ [5].

Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkės Eglės Čiužaitės teigimu, artimiausiu metu bus pristatyta Lietuvos oro uostų veiklos strategija iki 2030-ųjų, bus tęsiami pradėti infrastruktūros plėtros darbai, o tarp jų – ir naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo modulis ir kt.

Eilėje laukia ir kitos įmonės

Lietuvos oro uostai ir Vidaus kelių direkcija – ne vienintelės valstybės įmonės, kurios jau netrukus bus pertvarkytos į AB. Pranešama, kad savo eilės laukia dar trys įstaigos, kurios jau bus pertvarkytos antruoju etapu iki 2023 m. sausio 2 d.: VĮ „Oro navigacija“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija [6].

Anot VšĮ „Valdymo koordinavimo centro“ direktoriaus Vido Danieliaus, pakeitus įmonės teisinį statusą, atsiranda galimybių taikyti pažangesnę valdyseną. Pavyzdžiui, pertvarkymas į AB leidžia siekti daugiau efektyvumo įmonės veikloje ir pritraukti reikalingas kompetencijas bei kad būtų užtikrintas skaidrus ir profesionalus išteklių panaudojimas.

Pasak V. Danieliaus, savo reorganizacijos procesus jau įgyvendino kadaise valstybine įstaiga buvę „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos paštas“ bei dar prieš kelerius metus savo teisinį statusą pakeitusi „Kelių priežiūra“ [6].