Valstybė prieš moteris? Kaip Lietuvos institucijos tampa smurtautojų sąjungininkėmis

Dažniausiai smurtautojai – patys artimiausi žmonės

Smurtas šeimoje Lietuvoje vis dar išlieka opia problema, tačiau dar didesnę grėsmę kelia institucinė sistema, kuri dažnai vietoj apsaugos tampa papildomu skriaudos šaltiniu. Būtent apie tai kalbame su Roberta Ažukaite, visuomenininke ir Seimo narės Birutės Vesaitės patarėja, dirbančia su moterimis ir vaikais, patyrusiais smurtą artimoje aplinkoje.

„Prieš penkerius metus, kai pradėjome nagrinėti šią temą, institucinio smurto samprata buvo naujovė. Dažnai institucijos, kurios turėtų ginti moteris ir vaikus, elgdavosi priešingai – ne teikdavo pagalbą, o dar labiau apsunkindavo situaciją“, – pasakoja Roberta. Tik pastaraisiais metais visuomenė drąsiau pradėjo kalbėti apie šią problemą, o specialistų organizacijos sukūrė konkrečius įrankius, leidžiančius stebėti institucijų veiksmus ir ginti šeimas.

Smurto atvejai dažniausiai pasireiškia artimoje aplinkoje, o viena iš pagrindinių teisinės apsaugos priemonių Lietuvoje – laikinas smurto artimoje aplinkoje orderis. „Jis suteikia moteriai galimybę laikinai atsitraukti nuo agresoriaus, tačiau po 14 dienų apsaugos mechanizmai dažnai baigiasi. Tokiu atveju moteris lieka pažeidžiama, ypač jei agresorius naudoja sistemą prieš ją“, – aiškina Roberta.

Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistema neveikia taip, kaip turėtų

Problema dar labiau komplikuojama, kai vaikų teisių sistema netinkamai vertina situacijas. Pasak ekspertės, dažnai skundai dėl vaikų priežiūros, net jei jie nepagrįsti, sukelia institucijų intervenciją, o vaikai gali būti paimti iš šeimos be realios būtinybės. „Institucinio smurto aukomis tampa patys mažiausieji – vaikai, kurie atskiriami nuo artimiausiųjų. Dažnai paslaugos teikiamos ne pagal poreikį, o pagal formalų protokolą, o šeimos, kurios tikrai nesusiduria su socialinių įgūdžių problemomis, patiria ne tik emocinį, bet ir finansinį spaudimą“, – pabrėžia Roberta.

Kaip apsisaugoti? Ekspertė ragina kreiptis į specializuotas organizacijas, tokias kaip „Neliečiama“, kurios teikia teisinę, psichologinę ir praktinę pagalbą nukentėjusiems nuo smurto. „Mes konsultuojame ne tik moteris, bet ir vyrus, padedame orientuotis teisiniuose procesuose, mediacija, dokumentų tvarkyme ir bendravime su institucijomis. Svarbiausia – neprarasti ryšio su specialistais, kurie išmano institucinio smurto specifiką“, – sako ji.

Šeimas išgelbėti gali tik paslaugų individualizavimas?

R. Ažukaitė taip pat atkreipia dėmesį į tarptautinį kontekstą: Lietuva nėra vienintelė šalis, kur institucijos kartais neveikia efektyviai. Jungtinių Tautų atstovai patvirtino, kad institucinio smurto problemos egzistuoja visame pasaulyje, todėl būtina imtis lyderystės Lietuvoje, kad šie mechanizmai būtų reformuoti ir nukentėjusieji gautų realią apsaugą.

Pasak Robertos, kiekviena šeima ir kiekvienas smurto atvejis yra unikalus, todėl sprendimai turi būti individualizuoti. Reikia, kad paslaugos ateitų į šeimą, o ne atimant vaikus. Tik tokia praktika gali užtikrinti, kad šeimos nebūtų žlugdomos, o vaikai augtų saugioje aplinkoje.

Šiandien, Lietuvoje smurtas šeimoje – ne tik fizinė ar psichologinė patirtis. Tai sistema, kurioje nukentėjusieji turi žinoti savo teises, turėti profesionalų palaikymą ir galimybę apsisaugoti. Kol valstybė pilnai nesureaguoja, tik nevyriausybinės organizacijos gali suteikti realią pagalbą ir padėti išlikti saugiems šeimos nariams.

Žiūrovams primename, kad laida „(NE)STANDARTAI“ rodoma 77TV Youtube kanale kiekvieną trečiadienį 19 val.

Pastaba: Pašnekovų ar vedėjų išsakytos nuomonės bei teiginiai jų laidose nebūtinai sutampa su 77 nuomone.