Valstybės 2022 metų biudžetą svarstė pustuštėje salėje

Kitų metų valstybės biudžeto svarstymas nesulaukė daug susidomėjimo

Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje buvo svarstomas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Tiesa, panašu, svarstymai dėl itin svarbių valstybei ir jos piliečiams klausimų, didelio parlamentarų dėmesio nesusilaukė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Jonas Jarutis posėdžio metu užfiksavo kone tuščią posėdžių salę – joje nebuvo net rūpestingiausiųjų, intelektualiąja visuomenės dalimi laikomų konservatorių daugumos.

Parlamentaras pasidalino nuotrauka ir uždavė retorinį klausimą – nejaugi salėje būt nebereikia – viskas jau nuspręsta (net nesvarsčius šio projekto)?

Kad šis projektas būtų patvirtintas, gruodžio 9 d. dar turės įvykti jo antrasis svarstymas Seime, o jau gruodžio 14-ąją numatomas valstybės 2022 m. biudžeto tvirtinimas [1].

2022-ųjų biudžetas valstybę veda į dar gilesnes skolas

Kritikos naujų metų valstybės biudžeto projektui nepagailėjo ir Darbo frakcijos narys Mindaugas Puidokas: „2022 metų biudžetas palies kiekvieną iš mūsų. Seime valdančiųjų pristatytas biudžetas paremtas 4 mlrd. skola, kuri veda mūsų valstybę į labai gilias finansines problemas. Tas rodo, kad susprogdintos ekonomikos skeveldrų rinkimas ir nepakeliamos skolos našta numetama Lietuvos žmonėms ir būsimoms Vyriausybėms“, – rašė parlamentaras.

M. Puidoko teigimu, nėra išnaudojami europinių fondų asignavimui skiriami pinigai, kurie padėtų ženkliai sumažinti deficitą valstybės biudžete.

Apskritai, pasak parlamentaro, biudžete paskirstytos lėšos nėra panaudojamos efektyviai pradedant švietimu ir baigiant karininkų atlyginimais – jos nepasiekia nei paprasto studento, garantuodamos nemokamą mokslą visiems, nei kariškių, kurie fizinėmis išgalėmis rūpinasi šalies gynybine jėga.

Nuo kitų metų numatoma daug socialinių pokyčių

Finansų ministerija priminė, kad jau nuo sausio 1 d. kils mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, mat maksimaliai taikytinas Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) augs nuo 400 iki 460 eurų. Taip pat Vyriausybei pritarus, kils ir minimalus darbo užmokestis – jis sieks 730 eurų [2]. Tiesa, nauji pokyčiai nepalies uždirbančių bent kiek daugiau nei MMA.

Tad ar sparčiai augant paslaugų įkainiams tai tikrai praplės „paskatas dirbti“ kaip teigia ministrė Gintarė Skaistė, lieka neaišku. MMA didinimui planuojama skirti 30,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

Socialinės apsaugos ministerija praneša, kad 2022 m. kils ir mažiausiai uždirbančių biudžetininkų atlyginimai – bazinis pareiginės algos dydis didės 4 eurais. Tam įgyvendinti bus skiriama 86,1 mln. eurų [3].

Pensijų didinimui kitais metais numatyta skirti 68 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 70 mln. eurų iš „Sodros“ biudžeto. Taip pat numatyta skirti ir apie 107,4 mln. eurų vienišo asmens išmokoms, sieksiančioms 32 eurus.

Globojamiems vaikams taip pat numatomos didesnės išmokos, kurios bus suskirstytos pagal vaiko amžių: iki 6 m. bus skiriama 218 eurų, nuo 6 iki 12 metų – 252 eurai, nuo 12 iki 18 metų ir tiems, kuriems nustatytas neįgalumo lygis – 273 eurai ir buvusiems globotiniams iki 24 m., kurie mokosi ar studijuoja – 273 eurai. Šiems pokyčiams bus skirta apie 8,5 mln. eurų.

Bazinė socialinė išmoka pasieks 42 eurus (šiemet siekia 40 eurų), o šalpos pensijų bazė sudarys 150 eurų. Taip pat nuo ateinančių metų bus didinama tikslinių kompensacijų bazė nuo 120 iki 126 eurų. Vienu euru didės ir valstybės remiamų pajamų dydis – vietoje 128 eurų bus 129 eurai.

Jei pritars Seimas, didesniam skaičiui žmonių bus skiriamos kompensacijos už būsto šildymą siekiant aprėpti didesnį kiekį nepasiturinčių žmonių.