Valstybės kontrolė neketina imtis „aušriečių“ inicijuoto LRT ir „Ignitis grupės“ audito

„Aušriečių“ siekiai audituoti LRT ir „Ignitis grupę“ buvo nustumti į šoną

Valstybės kontrolė (VK) paskelbė šiemet ketinanti užbaigti 32 auditus, o 2026 m. pristatyti dar 26 pradėtų darbų rezultatus. Tarp prioritetinių sričių – nacionalinis saugumas, sveikatos paslaugų prieinamumas, švietimas ir tvari ekonomika. Tiesa, „aušriečių“ ketinimai atlikti auditus LRT ir „Ignitis grupėje“ stumiami į šoną, nors abejonių dėl būtinybės tą padaryti visuomenei nekyla.

Seimo Audito komitetas, vadovaujamas Artūro Skardžiaus, siūlė VK įtraukti nacionalinio transliuotojo LRT ir „Ignitis grupės“ veiklos auditus, tačiau šie tyrimai į metinį planą įtraukti nebuvo [1].

Audituoti nacionalinį transliuotoją (LRT) „Nemuno aušra“ buvo pasiūliusi siekiant išsiaiškinti, kaip efektyviai valdomas biudžetas, kuris šiemet padidėjo iki 80 mln. eurų. Tuo tarpu „Ignitis grupė“ kritikuojama dėl dėmesio stokos vietinei elektros generacijai ir tinkamo turto panaudojimo, ypač artėjant elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa.

Savo ruožtu „Nemuno aušros“ ir socialdemokratų atstovai Seime svarsto galimybę priimti nutarimą, kuris įpareigotų VK atlikti šiuos auditus. Valstybės kontrolė tuo tarpu atsako, kad veiklos planas yra dinamiškas ir gali būti keičiamas.

Tuo tarpu audito bet kokia kaina siekiančiam išvengti LRT pasirodė, kad tokie veiksmai esą gali kelti pavojų transliuotojo nepriklausomumui geopolitinių iššūkių akivaizdoje.

Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 d., o politikai svarstys, ar reikia specialių priemonių audito iniciatyvoms įgyvendinti. Kol kas diskusijos dėl LRT ir „Ignitis grupės“ audito tęsiasi.

Prezidentūra: Audito komiteto darbai turi būti depolitizuoti

Gruodžio mėnesį Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas paragino vengti politizacijos Seimo Audito komitete, kuris pareiškė apie savo ketinimus nagrinėti visuomeninio transliuotojo LRT finansavimą, energetikos ir gynybos sektorių pirkimus. Savo ruožtu F. Jansonas pabrėžė, kad auditai turi būti atliekami kokybiškai ir nesidubliuoti su Valstybės kontrolės veikla [2].

Pasak Prezidentūros atstovo, auditai neturėtų tapti politinio susidorojimo įrankiu, o jų tikslas turėtų būti skaidrus viešųjų lėšų naudojimo vertinimas. Jis pridūrė, kad stipri parlamentinė kontrolė yra naudinga, tačiau politizuoti procesai gali pakenkti institucijų stabilumui.

Naujuoju Audito komiteto pirmininku tapus „Nemuno aušros“ atstovui Artūrui Skardžiui, partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė, kad komitetas daugiausia dėmesio skirs LRT, energetikos ir gynybos finansavimo klausimams.

Audito komiteto pirmininko skyrimas sukėlė diskusijų Seime, nes valdančioji dauguma atsisakė šias pareigas atiduoti opozicijai, kas neva iki šiolei buvo įprasta politinė praktika.

Apie ketinamus atlikti auditus svarbiausiose valstybinėse institucijose kaip būdą atkeršyti nuėjusiems valdantiesiems pasisakė ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Politikė rėžė, kad sprendimas paskirti „aušrietį“ A. Skardžių pirmininkauti Audito komitetui ir bendra partijos retorika esą rodo siekį patenkinti rinkėjų lūkesčius keršyti politiniams oponentams, o ne užtikrinti parlamentinės kontrolės kokybę [3].

Dėl ketinamų atlikti patikros darbų „Nemuno aušra“ susilaukė dėmesio ir iš LRT

Ketinimais audituoti Lietuvos radiją ir televiziją (LRT), „Ignitis grupę“, Energetikos bei Krašto apsaugos ministerijas dar lapkritį pasidalinusi „Nemuno aušra“ kaip reikiant pakurstė aistras. Partijos rinkėjai džiaugėsi išrinkę į valdžią reiklius politikus, kai tuo tarpu pats LRT pradėjo drebinti kojas. Iš pradžių nacionalinis transliuotojas pareiškė, kad toks siekis audituoti nacionalinį transliuotoją esą kelia grėsmę „nacionaliniam saugumui“, o kiek vėliau ir nusprendė naikinti žurnalistų nuomonių skiltį, neva tam, kad užtikrinti dar didesnį transliuotojo nešališkumą. Toks žingsnis pakurstė svarstymus, kad iki tol šis portalas nebuvo jau toks nešališkas kaip kad teigiama.

Tačiau vienaip ar kitaip, dėmesio iš valstybinių reguliavimo institucijų LRT tikrai turėtų sulaukti. Mat besiskundžiantis nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms tenkančiu mažėjančiu finansavimu (kuris, bent Lietuvoje, kasmet tik auga), valstybės išlaikomas nacionalinis transliuotojas imasi rinktis sau reitingus ir „darytis reklamą“. O kam gi to reikia, jei klausytojas ir finansuotojas aiškus?

Įprasto žmogaus akimis atrodo, kad nacionalinis transliuotojas išties turėtų atlikti kone spaudos pranešimų rengėjo pareigas ir tiesiog informuoti visuomenę jai pateikdamas tik „sausus“ faktus, o daugiau užsiimti edukacine ir švietėjiška veikla. Tačiau kažkodėl LRT dirbantiems žurnalistams pasirodo, kad čia per daug nuobodu, todėl reikėtų surengti tikrą šou kviečiant interviu įvairius nuomonės formuotojus į... pilną putų vonią ar net lovą.

Keistos LRT vertybės atsispindi ir kitose srityse... Pavyzdžiui, čia ir toliau sėkmingai dirba asmenys, kurie jau buvo įkliuvę į policijos rankas sėsdami už vairo neblaivūs arba tiesioginės transliacijos metu galimai šniojantys „takelį“. Ir tokių „prasigėrusių“ čia – ne vienas ir ne du, bet kai kurie ir toliau čia dirba, nors LRT esą praktikuoja visiško blaivumo darbo vietoje politiką. Verta pradėti ir svarstyti apie tai, kad auditas čia galbūt net gyvybiškai būtinas dėl itin prastų darbuotojams suteikiamų sąlygų, kad šiems nebelieka nieko kito kaip tik skandinti dienos rūpesčius taurelėje.