Valstybės parama skirta tik biurokratiniams kaštams pasidengti?

Valstybinėse institucijose niekas nėra girdėjęs apie valymo įrenginių legalizavimą

Norintieji tvarkytis savo sodybas ir legaliai įsirengti valymo įrenginius, susiduria su „pažadukų“ valstybės sindromu – nors besitvarkantiems žadami aukso kalnai ir valstybės parama, tačiau realybė, pasirodo, yra tokia, kad tos skiriamos paramos vos pakanka pasidengti tik biurokratinėms išlaidoms. Negana to, gyventojai skundžiasi, kad mažesnių miestelių savivaldybės visiškai nesigaudo savo pačių atsakomybėse – norint gauti informacijos apie paramą, žmonėms tenka kryžiaus kelius nueiti.

Taip nutiko ir vienam gyventojui, pasireiškusiam vienoje feisbuko grupėje, kuris nusprendė Anykščių rajone statytis „August“ valymo įrenginį, kurį neva statė paties „Augusto“ rekomenduoti rangovai iš Panevėžio. Kadangi asmuo nusprendė viską daryti oficialiai ir su parama, už tai kaip reikiant atsiėmė – savivaldybės neveiksnumas ir nesigaudymas situacijoje jį kone privertė pražilti.

Anykščių rajono gyventojas teigė, kad nusprendęs statytis valymo įrenginius, susidūrė su visišku valdininkų neišmanymu, mat aplinkinėse teritorijose esą niekas nežinojo, kas apskritai per daiktas yra tas valymo įrenginių legalizavimas, o štai besikreipiant tiek į rangovus UAB „Irda“, tiek į Anykščių bei Ukmergės registrų centrus, niekas taip ir negalėjo atsakyti į esminį klausimą – ką daryti toliau pasistačius šiuos valymo įrenginius.

Galiausiai nuėjus tikrus kryžiaus kelius ir pabendravus su vadovaujančias pareigas užimančiomis moterimis Ukmergės registrų centre, paveikslą, kaip toliau elgtis, esą sugebėjo nupiešti tik netikėtai atrastas eilinis darbuotojas, vienintelis, kuris sugebėjo aiškiai sudėlioti veiksmų planą ir dokumentus priduoti ten, kur reikia.

Parama smogė visa jėga – jos pakako tik dokumentams susitvarkyti

Tačiau ties ilgomis dokumentuose nusimanančio asmens paieškomis valstybinėse institucijose viskas nesibaigė. Nuėjęs ilgą kelią, kol teko suprasti, kaip ir kas vyksta, gyventojas teigė susidūręs su tolesnėmis problemomis.

Pasirodo, skirta parama buvo tokia juokinga, kad jos (1 000 eurų) pakako vos biurokratinėms išlaidoms padengti. Taip tariant, „atsipirko“ tik tas visas triūsas, skirtas atitinkamos pagalbos ieškojimui, kad būtų sutvarkyti dokumentai dėl paramos. Sviestas sviestuotas, kaip sakoma.

Gyventojas taip „nusvilo“ su valstybine parama, kad teigė daugiau ant šio kabliuko nepasimausiąs ir valstybinės paramos neprašysiąs.

Savivaldybė: galima pretenduoti į 50 proc. patirtų išlaidų kompensaciją

Tuo tarpu Anykščių rajono savivaldybės internetiniame puslapyje teigiama, kad pagal Anykščių rajono savivaldybės buitinių nuotekų valymo įrenginių įrengimo ir prisijungimo prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų dalinio kompensavimo tvarką, asmenys, nuo 2022 m. sausio 1 d. Anykščių raj. savivaldybėje įsirengę buitinių nuotekų valymo įrenginius ar prisijungę prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų, nuo 2022 m. lapkričio 2 d. iki gruodžio 1 d. gali kreiptis ir pretenduti į 50 proc. nuo patirtų išlaidų dydžio kompensaciją, bet ne didesnę kaip 1 000 Eur.

„Pažymime, kad visi darbai turi būti atliekami oficialiai, turint visus reikalingus leidimus, sąskaitas-faktūras, o nuotekų valymo įrenginiai turi būti sertifikuoti“, – skelbiama savivaldybės pranešime [2].

Finansinė parama skiriama ne visiems – norintiems ją gauti keliami nemenki reikalavimai

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, ši įsipareigojo tinkamai tvarkyti ir savo buitines nuotekas. Tai ypač aktualu kaimo vietovėms, kuriose nuotekų tvarkymo situacija vis dar yra blogiausia. Todėl nuo 2020 metų pavasario bandomiesiems projektams kaimo vietovėse įgyvendinti skiriama ES parama [1].

Visgi, paramą gali gauti ne visų savivaldybių gyventojai – kompensacija už nuotekų valymo įrenginius gali būti skiriama tada, kai nėra įrengti šių centralizuotų sistemų tinklai, o ją gali gauti savivaldybės, kurių kaimo vietovių gyventojų skaičius ne didesnis kaip 6 tūkst.

Projektas taip pat turi būti įgyvendinamas vienoje kaimo vietovėje, suteikiant galimybę į jį įtraukti ir aplinkinius namų ūkius. Taip pat reikia užtikrinti, kad projekte dalyvautų ne mažiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 vientisos teritorijos namų ūkių.