Valstybės pinigų švaistymo skandalas – atlyginimai siekė net ir po 18 tūkst. eurų

Lietuvoje švaistomi pinigai ne tik „auksiniams tualetams“, „auksiniams šaukštams“ ar „auksiniams miltams.“ „Auksiniais“ čia tampa ir kai kurių valdininkų atlyginimai. Atlikus nepriklausomą teisinį auditą Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (ŽŪIKVC), paaiškėjo, kad čia kai kuriems darbuotojams buvo mokamas net 18 tūkst. eurų atlyginimas per mėnesį.

Auditoriai nustatė, kad Žemės ūkio ministerijai pavaldžiame ir nuostolingai dirbančiame ŽŪIKVC kai kuriems darbuotojams buvo mokamos rinkos sąlygas gerokai viršijančios algos. Pavyzdžiui, vieno darbuotojo vidutinė mėnesinė alga siekė 18 tūkst. eurų, kito – 12 tūkst. eurų. Didžiąją dalį darbo pajamų sudarė atlygis ir priedai už papildomus darbus ir projektus, kurių dalis, tikėtina, buvo įgyvendinama darbo metu.

„Tai – dar vienas žingsnis skaidrinant valstybės valdomas įmones, kurių kontrolė anksčiau buvo apleista dėl galimų nepotizmo, asmeninių interesų tenkinimo apraiškų ir per mažo dėmesio efektyvumui bei visuomeninei naudai. Ministerija konsultuojasi su partneriais ir atnaujins lūkesčių bendrovei laišką, kuriame bus aiškiai nubrėžta įmonės veiklos kryptis – kurianti didžiausią naudą visuomenei. Pirmiausia – daugiau skaidrumo ir efektyvumo”, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

„Teisinis patikrinimas sudaro pagrindą manyti, kad valstybės lėšos buvo panaudojamas netinkamai ir dėl to priėmėme sprendimą visą informaciją perduoti teisėsaugos institucijoms, kurios atliks nepriklausomą tyrimą ir nustatys galimą žalą. Esame pasiruošę keistis – atnaujinome strateginį planą, atsisakome perteklinės veiklos, peržiūrime funkcijos ir struktūrą, bendradarbiaujame su akcininku – Žemės ūkio ministerija. Tikimės, kad pagal geriausią rinkos praktiką bus išplėsti įmonės valdybos įgaliojimai, kurie apims esmines priežiūros, kontrolės, išorinės kompetencijos funkcijas“, – sako laikinai pareigas einantis ŽŪIKVC vadovas Artūras Palekas [1].

ŽŪIKVC teisinis patikrinimas atskleidė didelės rizikos veiksnių – visi sprendimai įmonėje buvo priimami vienasmeniškai – vadovo, ir nenumatyta patvirtinimo ir kontrolės mechanizmo tikrinti sandorius ar teikti rekomendacijas dėl jų.

Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje nebuvo siekiama efektyvaus kaštų – naudos balanso. Pavyzdžiui, be tinkamos analizės įmonė nusprendė savo resursais kurti programinę įrangą vidaus naudojimui, neįvertinus, kiek realiai tai kainuos ir kokia analogiškų programų kaina rinkoje.

Už šių sistemų kūrimą kai kuriems darbuotojams buvo mokama papildomai.

Įdomu tai, kad tie patys darbuotojai ir priėmė sprendimus kurti tokią įrangą, ir patys ją kūrė, tikėtina, darbo metu, ir dar už tai gavo papildomą užmokestį, kai kada net viršijantį pareiginę algą.

Tai yra dar viena didelė problema – įmonėje nėra papildomo darbo poreikio bei atlikto darbo rezultato patikrinimo mechanizmo, o tokį poreikį nustato patys darbuotojai ar vadovai. Galimai šis būdas pasitelktas kai kuriems specialistams dirbtinai padidinti darbo užmokestį.

Tačiau tokia neskaidri darbo užmokesčio ir motyvavimo sistema diskriminuoja dalį darbuotojų arba jų neskatina siekti rezultatų.

Be to, įmonė galimai įsigijo paslaugų, kurių pagrįstumas ir reikalingumas įmonei – abejotinas. Šių paslaugų realaus poreikio patikrinti nėra galimybių, nes nėra pirkimų poreikio nustatymo tvarkos.