Valstybines mokyklas naikina, kad sukurtų geresnes sąlygas privačioms?

Kuo blogesnė padėtis valstybinėse mokyklose, tuo labiau klesti privačios

Kaip sakoma – jokia kita sritis Lietuvoje nėra tiek kratoma reformų, kiek švietimo. Ir nors reforma veja reformą, problemų išspręsti nepavyksta. Priešingai, kartais rodosi, kad jos tik gilėja. Trūksta mokytojų, pačios mokyklos naikinamos, mokytojai apkrauti biurokratizmu. Tiesa, blogėjančiais reikalais skundžiasi valstybinės mokyklos, kai privačios, rodos, dirba ir vargo nemato.

Kaip sako Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesorius Gediminas Karoblis, lietuviškoji švietimo sistema ima panašėti į vakaruose esančią sistemą, kai turtingi ir gabūs mokosi privačiose mokyklose, o visiems likusiems paliktos kelios abejotinos kokybės valstybinės švietimo įstaigos.

„Kai tuo suinteresuota valdančią partiją valdanti šeima, sunku ko nors tikėtis. Kuo blogesnė padėtis valstybinėse mokyklose, tuo labiau klesti privačios, o ypač – siekiančios pelno. Nereikia būti pranašiam, kai nori įžvelgti, jog palaipsniui lietuviškoji mokyklų sistema panašėja į amerikietišką arba anglišką, o ne „skandinavišką“.

Turtingieji ir išskirtiniai mokosi privačiose įstaigose, o „liaudžiai“ „palaikoma“ valstybinė sistema. Tačiau iš to gali kilti ir pranašiška mintis. Mūsų švietimo sistemos tamsa pasireiškia ne žinojimo trūkumu (žinojimo net per daug), bet saviapgaule ir apsileidimu moraliniuose dalykuose“, – sako profesorius [1].

Privačios mokyklos mokytojus vilioja iš valstybinių

„Mokytojai tampa aukso vertės. Mokyklos juos bando įvairiai vilioti. Jų yra didžiulis trūkumas“, – sako žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas. Jo teigimu, daugiausia pedagogus iš valstybinių mokyklų vilioja privačios:

„Privačios mokyklos tai naudoja kaip marketinginę priemonę, gundo, kviečia tėvus ir sako, kad tai jų privalumas.“

Vilniaus privačios gimnazijos veiklų vadovė Agnė Liubertaitė-Amšiejė pripažįsta, kad mokytojus pasikviesti iš valstybinės mokyklos teko ir jai.

„Teko. Bet nenorėčiau pasakyti, kad „pervilioti“. Iš tiesų tai turėtų būti santykis mokytojo ir mokyklos. Ir, žinoma, mokytojas žiūri, kur jam komfortabiliau“, – sako ji.

Žurnalo „Reitingai“ tyrimas atskleidžia, kad maždaug trečdalis privačių mokyklų siūlo didesnius atlyginimus nei valstybinės. Pernai pavasarį didžiausią uždarbį siūlė Vilniaus tarptautinė mokykla – beveik 1 600 eurų į rankas. Tai yra gerokai daugiau negu gali pasiūlyti valstybinės mokyklos [2].

Dar viena idėja iš JAV – keturių dienų mokymosi savaitė

Ne tik kad privačių mokyklų bujojimas artina mus prie JAV švietimo sistemos, bet ir visokios iš ten ateinančios idėjos, kurias netrunka pasigauti mūsų valdžios atstovai.

Štai JAV ne taip jau seniai perėjo prie keturių dienų mokslo savaitės.

Lietuvoje jau kurį laiką kai kurios įmonės propaguoja trumpesnę darbo savaitę – retai kada keturių dienų, tačiau neretai penktadienį dirbama tik pusę dienos.

Tiesa, nors mokykla moksleiviams ne darbovietė, pedagogams ir kitam personalui joje juk reikia dirbti. Paaiškėjo, kad kai kurios mokyklos pajėgia taip sudėlioti mokytojų darbo grafikus, kad darbui su mokiniais jiems būtų skiriamos keturios dienos per savaitę, o penktoji skirta kitiems reikalams.

Lrytas.lt rašo, kad Prienų „Žiburio“ gimnazijoje lietuvių kalbos ir matematikos pedagogai kontaktines pamokas veda keturias dienas per savaitę. Penktoji diena – metodinė, skirta pasiruošimui, darbų taisymui.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas mano, kad keturių mokslo dienų modelis būtų geras sprendimas, mat mažėjant mokytojų, dirbančiųjų darbo krūviai išaugę, tad pedagogams dažnai tenka dirbti ir po darbo valandų.

Panašu, kad darbo krūvis mokytojams tik didės, nes nuo rugsėjo bus įvedamas naujas ugdymo turinys ir atnaujinimai.

E. Milešinas atkreipė dėmesį, kad jau praėjusiais metais derybose dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo, LŠMPS iškėlė reikalavimą trumpinti pedagogų darbo savaitę [3].

Mokytojų mažėja, likusiems darbo krūvį tik augina

Nenuostabu, kad mokytojams darbo krūvis auga kaip ant mielių. Pirmiausiai – pačių pedagogų trūksta jau tragiškai. Trūksta apie 4 tūkst. mokytojų, o didžiausia problema, kad kasmet pedagogo profesiją pabaigia tik nuo kelių iki keliolikos mokytojų.

Ypatingai smarkiai trūksta tiksliųjų mokslų mokytojų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta, kad mokytojais dirbti nesiveržiama, nors dabartiniai mokytojai sensta, o į jų vietą ateina labai nedaug jaunimo. E. Leiputės-Stundžienės teigimu, dauguma mokytojų artėja prie šešiasdešimties metų, o tai reiškia, kad po penkerių metų jų masiškai trūks [4].

Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2018 metais Lietuvoje dirbo 35 674 pedagogai, kai 2022 metais – 34 037. Kitaip tariant 1,5 tūkst. mažiau [5].

Pagal naujausius švietimo sistemos pokyčius, moksleiviai Lietuvoje galės rinktis ir egzotinius mokomuosius dalykus – tokius, kaip astronomiją, filosofiją, musulmonų sunitų tikėjimą.

Tai užkraus dar daugiau darbo mokytojams.

Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino teigimu, dar neparuošti nauji vadovėliai, jų laukti gali reikėti dar trejus metus, nors mokslai jau turės vykti.

„Aš neįsivaizduoju, kaip ministerija skaičiuoja ir kaip vertina mokytojo darbą. Kiek tai užtruks, nes realiai pasiruošti praktiškai reikia naujam ugdymo turiniui“, – teigia Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas [6].