„Vardan Lietuvos“ persitvarko: liepą rinks naują lyderį

Liepą bus perrenkama partijos valdžia

Po Sauliaus Skvernelio pasitraukimo iš partijos vadovo posto Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ruošiasi vienam svarbiausių vidinių sprendimų nuo pat partijos įkūrimo. Jau liepą vyks visuotinis partijos suvažiavimas, kuriame bus renkama nauja vadovybė ir braižoma tolesnė politinė kryptis artėjantiems rinkimams.

Partija praneša, kad suvažiavimo metu bus renkamas naujas pirmininkas, pavaduotojai bei valdyba. Taip pat planuojama pristatyti atnaujintą partijos viziją, prioritetus ir strategiją artimiausiam politiniam laikotarpiui. Vienas pagrindinių akcentų – pasirengimas 2027 metų savivaldos rinkimams [1].

Šiuo metu partijai laikinai vadovauja europarlamentaras Virginijus Sinkevičius. Jis į šias pareigas paskirtas balandį, kai Saulius Skvernelis sustabdė savo narystę partijoje.

Ruošis artėjantiems savivaldos rinkimams

Pasak V. Sinkevičiaus, liepą vyksiantis suvažiavimas turėtų tapti ne tik formalumu, bet ir naujo partijos etapo pradžia.

„Šis suvažiavimas – ne tik naujos vadovybės rinkimai, bet proga nubrėžti kryptį 2027 m. savivaldos rinkimams: stiprinti regionus, skatinti iniciatyvas, įtraukti bendruomenių lyderius ir profesionalus“, – partijos pranešime cituojamas laikinasis partijos pirmininkas.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įkurta 2022 metų sausį. Nuo pat įsteigimo partijai vadovavo S. Skvernelis. Po 2024 metų Seimo rinkimų politinė jėga parlamente iškovojo 14 mandatų. Šiuo metu partija vienija beveik 4 tūkst. narių visoje Lietuvoje.

Skvernelis buvo „išmestas“ iš frakcijos Seime?

Tuo tarpu dar balandį S. Skvernelis pareiškė buvęs pašalintas iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime. Buvęs partijos pirmininkas teigė, kad sprendimas priimtas po laikinojo partijos vadovo V. Sinkevičiaus viešų raginimų jam trauktis iš frakcijos [2].

Pasak S. Skvernelio, jei ne tokie pareiškimai, jis ir toliau būtų dirbęs kartu su partijos frakcija parlamente.

Vis dėlto laikinasis Demokratų sąjungos lyderis V. Sinkevičius pateikė kitokią įvykių versiją. Jo teigimu, pats S. Skvernelis pasiūlė pasitraukti iš frakcijos Seime.

Veryga: pokyčių koalicijoje gali ir nebūti

Tuo tarpu, pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Aurelijaus Verygos, tikimybė, kad valdantieji imsis koalicijos pertvarkos, mažėja su kiekviena savaite. Politikas teigia, kad artėjant biudžeto formavimo procesui bei pasirengimui Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai 2027 metais, nauji ministerijų ar koalicijos dėliojimai valdantiesiems taptų pernelyg sudėtingi ir rizikingi [3].

Šiuo metu valdančiąją daugumą sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Bendrai ši koalicija Seime turi 79 narius. Vis dėlto socialdemokratai gegužę ketina apsispręsti dėl tolimesnės koalicijos ateities po nesutarimų su dalimi partnerių balsuojant dėl Kapčiamiesčio poligono projekto.

Pareiškti įtarimai dėl galimo kyšininkavimo

Balandžio pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kartu su Generaline prokuratūra paskelbė, kad S. Skverneliui pareikšti įtarimai dėl galimo kyšininkavimo. Tyrimas susijęs su galima korupcija Valstybinėje augalininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėsaugos duomenimis, politikas 2025 metais galėjo per tarpininką priimti ne mažesnį nei 51 tūkst. eurų kyšį grynaisiais pinigais. Įtariama, kad galimai neteisėti mokėjimai buvo siejami su palankiais sprendimais išduodant fitosanitarinius sertifikatus įmonėms, vykdančioms tarptautinę prekybą augalais ir augaliniais produktais.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, visa galima korupcinė schema galėjo apimti sistemingą kyšių rinkimą iš verslo atstovų, o bendra suma gali viršyti 1,1 mln. eurų. Šiame tyrime įtarimai pareikšti iš viso 16 asmenų. Tuo metu pats S. Skvernelis kaltę neigia ir tikina nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neprisidėjęs prie galimų nusikalstamų veikų.

Balandžio viduryje Seimas panaikino parlamentaro teisinę neliečiamybę, taip sudarydamas sąlygas teisėsaugai tęsti tyrimą ir atlikti tolimesnius procesinius veiksmus.