Vasaros šventės ir alkoholis: saulės ir svaigalų derinys gali būti pavojingas

Alkoholis vasaros metu gali būti pavojingesnis nei atrodo

Vasara dažnai siejama su linksmybėmis, atostogomis ir vakarėliais, tačiau karštis ir alkoholis — pavojingas derinys, į kurį reikėtų žiūrėti atsakingai. JAV Nacionalinis alkoholio vartojimo piktnaudžiavimo institutas įspėja: per didelis alkoholio kiekis vasaros karštyje gali baigtis mirtinai [1].

Net vienas iš šešių amerikiečių linkęs svaigintis per daug — ir dažnai tai daroma švenčių ar poilsio metu. Alkoholis sumažina koordinaciją, prastina sprendimų priėmimą, padidina rizikingą elgesį — visa tai tampa ypač pavojinga šalia vandens, kelyje ar būnant gamtoje.

Pavyzdžiui, apie trečdalis skendimų JAV įvyksta žmonėms, kurių alkoholio kiekis kraujyje viršija 0,10 proc. Vairuojant laivą ar automobilį: net ir minimali alkoholio dozė ženkliai padidina nelaimių tikimybę.

Du trečdaliai visų žūčių keliuose JAV siejamos su neblaiviais vairuotojais. Net keleiviai, išgėrę alkoholio, gali susižeisti: paslysti, įkristi į vandenį ar sužeisti kitus.

Alkoholis ir karštis didina dehidratacijos bei šilumos smūgio riziką

Karštu oru alkoholio vartojimas dar labiau vargina kūną. Alkoholis veikia kaip diuretikas — iš organizmo pašalinama daugiau skysčių nei gaunama, todėl dehidratacija įvyksta greičiau.

Karštis ir prakaitavimas padidina skysčių poreikį, o alkoholis šį poreikį ignoruoja. Be to, alkoholis gali sukelti pykinimą ar vėmimą, dar labiau didindamas skysčių praradimą.

Jei organizmas netenka pakankamai skysčių, gali išsivystyti šilumos smūgis, būklė, kai kūnas nebegali reguliuoti savo temperatūros. Tarp šios būklės simptomų — galvos skausmas, galvos svaigimas, dezorientacija, sąmonės netekimas ar net traukuliai.

Todėl rekomenduojama kiekvienam alkoholio vienetui išgerti bent 8–12 uncijų (apie 250–350 ml) vandens, vengti saulės piko metu ir nealkoholinius gėrimus rinktis kaip alternatyvą [2].

Vanduo, keliai ir valtys — kur vasarą alkoholis gali kainuoti gyvybę

Statistika rodo, kad daugiausia skendimų įvyksta liepą — ir dažnai jie susiję su alkoholiu. Apsvaigę plaukikai dažniau rizikuoja: plaukia per toli, per ilgai būna vandenyje ar neretai neįvertina savo galimybių. Net šalia baseino, netinkamai nusiteikę ir paveikti alkoholio, žmonės gali rimtai susižaloti.

Plaukiojant valtimi, rizikos dar didesnės. Alkoholio veikiami žmonės praranda pusiausvyrą, regėjimą, orientaciją, tampa pavargę ir neadekvačiai vertina situaciją. JAV pakrančių apsaugos duomenimis, net viena iš penkių žūčių vandenyje yra susijusi su alkoholiu.

Automobiliuose padėtis taip pat sudėtinga, o ypač per atostogas, kai vairuotojai keliauja nepažįstamais maršrutais, gabena valtis ar kemperius, o transporto priemonėse kartu keliauja vaikai ir augintiniai. Visa tai, pridėjus alkoholį, tampa pavojinga ne tik pačiam vairuotojui, bet ir aplinkiniams.

Nepamirškite: vandens motociklai ir dviračiai taip pat yra transporto priemonės

Lietuvoje galioja griežtos taisyklės dėl alkoholio ir transporto. Tai kartais vasarotojams pasimiršta.

Draudžiama vairuoti ne tik automobilius, bet ir kitas transporto priemones, jei alkoholio koncentracija kraujyje viršija leistiną ribą. Vairuotojams, turintiems mažiau nei 2 metų stažą arba profesionaliems vairuotojams (pvz., taksi, viešojo transporto), leidžiama turėti 0 promilių.

Kitiems vairuotojams nustatyta leistina riba – iki 0,4 promilės. Tačiau išgėrus draudžiama valdyti ir dviračius, paspirtukus, valtis bei vandens motociklus. Net ir būnant keleiviu, svarbu suprasti, kad neblaivaus asmens elgesys gali kelti grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams, o ypač vandenyje ar intensyvaus eismo vietose.

Vasarą, kai daug laiko praleidžiama gamtoje ar prie vandens, būtina ypač atsakingai vertinti bet kokį alkoholio kiekį prieš sėdant prie vairo ar ant dviračio.