VDI: nemokamos atostogos – ne darbdavio sprendimas

Nemokamos atostogos – tik darbuotojo prašymu

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gana dažnai gauna pranešimų apie situacijas, kai darbuotojai darbdavio iniciatyva esą „išleidžiami į nemokamas atostogas“, nors patys nėra pateikę jokio prašymo arba jį pateikė darbdaviui spaudžiant. VDI pabrėžia, kad tokia praktika prieštarauja Darbo kodekso nuostatoms.

Nemokamos atostogos yra darbuotojo teisė, o ne vienašališkas darbdavio sprendimas. Jos gali būti suteikiamos tik darbuotojo prašymu ir darbdaviui sutikus. Darbdaviai neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas parašytų prašymą prieš savo valią, taip pat negali vienašališkai suteikti nemokamų atostogų.

„Darbuotojo prašymas yra būtina ir esminė sąlyga nemokamoms atostogoms suteikti. Darbdavys neturi teisės versti darbuotojo eiti nemokamų atostogų dėl sumažėjusio darbo krūvio, įmonės finansinių sunkumų ar kitų darbdavio rizikų, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Jeigu darbdavys negali suteikti darbo, tai nėra darbuotojo atsakomybė. Tokiais atvejais turi būti taikomos Darbo kodekse numatytos priemonės, pavyzdžiui, skelbiama prastova.“

Kada nemokamos atostogos – privalomos?

Darbo kodeksas numato tam tikrus atvejus, kai darbdavys privalo suteikti darbuotojo prašomas nemokamas atostogas. Pavyzdžiui, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 14 metų, gali būti suteikiama iki 14 kalendorinių dienų nemokamų atostogų. Vaiko tėvas ar motina gali gauti iki 3 mėnesių nemokamų atostogų, kai kitas iš tėvų yra nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogose.

Privalomai nemokamos atostogos suteikiamos ir darbuotojams su negalia, slaugantiems ar prižiūrintiems asmenis su negalia, taip pat santuokai sudaryti, dalyvauti šeimos nario laidotuvėse ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka. Gavęs tokį prašymą, darbdavys privalo jį tenkinti.

Kiti atvejai – tik susitarus

„Kitose situacijose, kai darbuotojas pateikia prašymą dėl nemokamų atostogų, sprendimą darbdavys priima vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir bendradarbiavimo principais, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Vis dėlto ir tokiais atvejais darbuotojo prašymas yra būtinas – darbdavys negali inicijuoti nemokamų atostogų savo nuožiūra.“

VDI taip pat primena, kad darbuotojas gali prašyti nemokamo laisvo laiko darbo dienos (pamainos) metu asmeniniams poreikiams tenkinti, jeigu tam pritaria darbdavys. Tačiau darbuotojo prašymas privalo būti tenkinamas, jei jis susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis – liga ar nelaimingu atsitikimu, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Toks laisvas laikas yra neapmokamas, tačiau, susitarus jį perkelti į kitą darbo dieną (pamainą), darbdavys privalo už jį sumokėti.

Pasekmės darbuotojui

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nemokamos atostogos turi pasekmių socialinio draudimo ir kasmetinių atostogų kaupimo požiūriu. Nemokamos atostogos yra nedraudžiamasis laikotarpis. Jei jos suteikiamos darbuotojo prašymu, siekiant įgyvendinti Darbo kodekso nustatytas pareigas, kasmetinės atostogos paprastai kaupiamos visą šį laikotarpį. Tačiau nemokamų atostogų, suteikiamų šalių susitarimu be svarbių priežasčių, metu kasmetinės atostogos kaupiamos tik per pirmąsias dešimt darbo dienų, o vėliau – nekaupiamos.

VDI akcentuoja, kad nemokamos atostogos negali būti naudojamos kaip priemonė spręsti darbdavio veiklos ar organizacines problemas. Jei darbdavys negali suteikti darbo, turi būti taikomos Darbo kodekse numatytos teisėtos alternatyvos, o darbuotojo teisės privalo būti gerbiamos.

Pranešimą parengė Valstybinė darbo inspekcija.

Už pranešimų spaudai turinį atsako juos parengę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.