Vengrai po rinkimų neskuba nusisukti nuo Rusijos energijos: apklausa parodė aiškias ribas

Nauja apklausa rodo, kad Vengrijos rinkėjai nori pokyčių šalies viduje

Lenkijos portalas „Polsat News“, remdamasis „The Guardian“ ir Europos užsienio santykių tarybos užsakyta apklausa, skelbia, kad politiniai pokyčiai Vengrijoje nebūtinai reiškia staigų geopolitinį posūkį.

Apklausa rodo, kad daug rinkėjų pirmiausia tikisi pokyčių pačioje Vengrijoje. Tai reiškia mažiau dėmesio užsienio politikos lūžiams ir daugiau lūkesčių dėl vidaus politikos, korupcijos, valstybės valdymo bei kasdienio gyvenimo. [1]

Pasak „Polsat News“, Péterio Magyaro partijos pergalė rinkimuose buvo suprasta kaip balsavimas už permainas po ilgų Viktoro Orbano valdymo metų. Tačiau požiūris į karą Ukrainoje, paramą Kyjivui ir ryšius su Rusija išlieka atsargus.

Apklausoje 63 proc. vengrų nurodė manantys, kad šalis juda teisinga kryptimi. 23 proc. respondentų teigė priešingai.

Parama Ukrainai išlieka ribota, o rusiškų dujų atsisakyti nenori daugiau nei pusė apklaustųjų

Apklausos duomenimis, 64 proc. respondentų tikisi, kad naujosios Vengrijos valdžios santykiai su Ukraina pagerės. Tačiau tai dar nereiškia, kad visuomenė plačiai palaiko tiesioginę paramą Ukrainos karo pastangoms.

Finansinei pagalbai Ukrainai pritaria 24 proc. apklaustųjų. Karinei pagalbai pritarimas dar mažesnis – ją palaiko 12 proc. respondentų.

Dar ryškesnė riba matyti energetikos klausimu. 52 proc. apklaustųjų nepritaria rusiškos energijos importo į Vengriją nutraukimui.

Tai svarbus signalas Briuseliui. Net pasikeitus valdžiai, dalis Vengrijos visuomenės nenori, kad šalies saugumo ir energetikos politika būtų keičiama staigiai.

Ekspertai teigia, kad Briuselis turės atsižvelgti į vengrų nuotaikas

Europos užsienio santykių tarybos atstovas Pavlo Zerka apklausos rezultatus aiškina kaip aiškų rinkėjų signalą: vengrai nori vidaus pokyčių, bet nebūtinai radikalaus užsienio politikos kurso pakeitimo.

Jo vertinimu, Vengrijos rinkėjai nubrėžė ribas dėl energetinio saugumo ir nacionalinių interesų. Tai reiškia, kad naujoji valdžia gali būti atviresnė Europos Sąjungai, bet kartu turės saugotis sprendimų, kurie rinkėjams atrodytų per staigūs ar ekonomiškai pavojingi.

Balandžio 12 dieną TISZA partija laimėjo 141 vietą iš 199 Vengrijos Nacionalinėje Asamblėjoje. Toks rezultatas suteikė partijai konstitucinę daugumą ir užbaigė 16 metų trukusį Viktoro Orbano valdymą.

Kol kas apklausa rodo ne Vengrijos visuomenės posūkį į vieną pusę, o gana sudėtingą vaizdą: žmonės nori naujos valdžios ir vidaus permainų, bet Rusijos energijos bei karinės paramos Ukrainai klausimais išlieka labai atsargūs.