Vengrija grasina Briuseliui teismais: V. Orbanas dujų draudimą vadina „užmaskuotomis sankcijomis“

Vengrija perspėja Briuselį dėl rusiškų dujų draudimo: „Tai ne prekyba, o užmaskuotos sankcijos“

Vengrijos vyriausybė pateikė griežtą įspėjimą Briuseliui: jei Europos Komisija įgyvendins rusiškų dujų importo draudimą, Budapeštas kreipsis į teismą. Ministro pirmininko Viktoro Orbáno administracija sprendimą vadina akivaizdžiu Europos Sąjungos sutarčių pažeidimu ir tiesioginiu išpuoliu prieš valstybių narių energetinį suverenitetą.

Užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó sprendimą pavadino „precedento neturinčiu skandalu“ ir pareiškė, kad Vengrija „nepriims, jog Briuselis spręstų už nacionalinius interesus“. Pasak jo, ES vykdomoji institucija, prisidengdama energetinio saugumo argumentu, faktiškai bando įvesti politines sankcijas Rusijai be būtino visų valstybių narių sutarimo [1].

„Tai nėra komercinis klausimas – tai užmaskuota sankcija. O Europos sutartys yra aiškios: tokio pobūdžio sprendimai turi būti priimami vienbalsiai“, – pareiškė P. Szijjártó Liuksemburge. Jo teigimu, Europos Komisijos stumiama iniciatyva, kuriai pritaria dauguma Vakarų šalių, siekia iki 2027 metų nutraukti energetinius ryšius su Maskva, tačiau tokie veiksmai, pasak ministro, ne tik neatsakingi, bet ir neteisėti.

Energetinė priklausomybė ir ekonominė rizika: Vengrija gina ilgalaikį susitarimą su „Gazprom“

Vengrija turi ilgalaikę sutartį su „Gazprom“, galiojančią iki 2036 metų, kuri užtikrina stabilias kainas ir tiekimo saugumą. Jei Briuselis priverstinai nutrauktų šį susitarimą, Vengrijos ekonomikai būtų smogta iškart: sustojusios gamyklos, išaugusios energijos kainos ir prarastas pramonės konkurencingumas.

Vietos analitikai perspėja, kad energijos kainos šalyje galėtų padvigubėti, jei Vengrija būtų priversta importuoti suskystintas dujas iš Europos terminalų, priklausančių nuo tarptautinių rinkų. Toks sprendimas, jų teigimu, būtų naudingas didiesiems Vakarų tiekėjams, bet pražūtingas Vidurio Europos šeimoms ir verslams.

Premjeras Viktoras Orbánas dar praėjusią savaitę pareiškė: „Neleisime, kad ideologiniai sprendimai, priimti Briuselyje, sugriautų Vengrijos ekonomiką ir nubaustų mūsų gyventojus.“ Vyriausybė žada naudoti visas politines ir teisines priemones, kad apsaugotų šalies interesus.

Teisinė kova su Briuseliu simbolizuoja platesnį ginčą dėl Europos ateities

Po spalio 20 dienos susitikimo Liuksemburge P. Szijjártó paskelbė, kad Budapeštas „kovos iki galo“ prieš Europos Komisijos planą nuo 2028 metų visiškai uždrausti rusiškų energijos išteklių importą. „Žinoma, mes kreipsimės į Europos Teisingumo Teismą“, – pareiškė ministras, pabrėždamas, kad sprendimas buvo priimtas ne vienbalsiai, o kvalifikuota balsų dauguma, todėl esą neteisėtas [2].

Pagal Europos Tarybos patvirtintą planą, nuo 2026 metų sausio 1 dienos bus uždrausta sudaryti naujus dujų kontraktus, trumpalaikiai turi būti baigti iki 2026 metų birželio 17-osios, o ilgalaikiai – iki 2028 metų sausio 1-osios. Draudimas apims tiek dujotiekiais, tiek suskystintų dujų forma tiekiamas dujas. Europos Parlamentas reikalauja dar griežtesnių terminų – visiško tiekimo nutraukimo nuo 2027 metų.

Nors Europos Komisija tvirtina, kad draudimas „visiškai teisėtas“ ir būtinas siekiant sumažinti priklausomybę nuo „nepatikimo partnerio“, Budapeštas mato tai kaip pavojingą Briuselio centralizmo ženklą. Pasak vengrų, tai patvirtina seniai V. Orbáno kartojamą įspėjimą, kad Europos Sąjunga virsta ideologiniu supervalstybės projektu, primetančiu politiką, prieštaraujančią nacionaliniam suverenitetui, sveikam protui ir pačių europiečių gerovei.

Teisinis procesas gali trukti metus, tačiau Vengrijos pasipriešinimas reiškia ne tik ginčą dėl dujų, bet ir platesnį politinį simbolį – kovą už „Europos tautų Europą“, prieš biurokratinę, ideologinę ir nuo realybės atitrūkusią Briuselio valdžią.