Vengrija pritarė įstatymo projektui dėl pasitraukimo iš Tarptautinio baudžiamojo teismo

Vengrija pradeda pasitraukimo iš Tarptautinio Baudžiamojo Teismo procesą

Vengrijos parlamentas antradienį patvirtino įstatymo projektą, inicijuojantį šalies pasitraukimą iš Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT). Šis sprendimas oficialiai įtvirtina premjero Viktoro Orbáno balandžio pradžioje paskelbtą ketinimą atsisakyti narystės Hagoje įsikūrusioje institucijoje, kuri nagrinėja genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui bylas [1].

Įstatymo projekte, kurį pateikė vicepremjeras Zsoltas Semjenas, rašoma: „Vengrija griežtai atmeta tarptautinių organizacijų, ypač baudžiamųjų teismų, naudojimą kaip politinio spaudimo priemonę.“ Premjeras V. Orbánas teigia, kad TBT nebeturi nešališkumo ir virto „politiškai motyvuotu teismu“.

Šis žingsnis daro Vengriją pirmąja Europos šalimi, nusprendusia pasitraukti iš TBT, kurią 2002 m. įkūrė 125 valstybės, tarp jų ir pati Vengrija. Pasišalinimo procedūra užtruks mažiausiai vienus metus nuo pranešimo Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui momento.

Konfliktas dėl Izraelio premjero arešto orderio paskatino sprendimą

Vengrijos sprendimas pasitraukti glaudžiai susijęs su Tarptautinio Baudžiamojo Teismo gegužę paskelbtu arešto orderiu Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu, kuris kaltinamas karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui per Izraelio ir „Hamas“ konfliktą Gazoje.

Pagal TBT nuostatus, Vengrija kaip valstybė narė turėjo pareigą vykdyti orderį, tačiau Budapeštas jį atvirai atmetė. B. Netanyahu, viešėdamas Vengrijoje kovą, nebuvo sulaikytas, o Vengrija orderį pavadino „įžūliu, cinišku ir visiškai nepriimtinu“. Už šį veiksmą TBT pradėjo procedūras dėl Vengrijos nesilaikymo teismo įsipareigojimų.

Premjeras B. Netanyahu išreiškė paramą Vengrijos sprendimui, pavadindamas jį „drąsiu ir principingu“. Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó patvirtino, kad Jungtinių Tautų generalinis sekretorius netrukus bus oficialiai informuotas apie pasitraukimą, kuris įsigalios praėjus metams nuo raštiško pranešimo pateikimo.

Kritika teismo nešališkumui ir geopolitinis spaudimas lemia augančią įtampą

Vengrijos vyriausybė pabrėžia, kad šiuo sprendimu siunčia aiškią žinutę apie nepasitikėjimą institucijomis, kurios, pasak jos, nustojo būti objektyvios. „Šiuo sprendimu atsisakome dalyvauti politizuotoje institucijoje, kuri prarado savo nešališkumą ir patikimumą“, sakė ministras P. Szijjártó [2].

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo kritika sustiprėjo ir po to, kai 2023 m. kovą buvo paskelbtas arešto orderis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl vaikų deportacijos iš okupuotų Ukrainos teritorijų. Nepaisant šio orderio, 2024 m. Mongolija priėmė V. Putiną oficialiam vizitui, motyvuodama savo energetine priklausomybe ir ribotomis galimybėmis.

TBT narėmis nėra kelios įtakingos šalys, tarp jų ir Kinija, Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos bei Izraelis. Vengrijos pasitraukimas reikš, kad ji taps vienintele Europos Sąjungos šalimi, nepriklausančia šiai institucijai. Tai iškelia klausimus dėl vieningos teisinės atsakomybės architektūros Europoje ir pabrėžia augančią įtampą tarp nacionalinių vyriausybių ir tarptautinių teismų.