Verslai užsidaro, nes nebėra pigios darbo jėgos?

A. Armonaitė atskirai negelbės siuvimo sektoriaus – teks naudotis jau egzistuojančiais pagalbos įrankiais

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė prakalbo apie masiškai Lietuvoje užsidarinėjančias siuvyklas – viskas dėl to, nes Lietuvoje nebėra pigios darbo jėgos. O per pastaruosius mėnesius siuvimo sektorius jau palaidojo penkias stambias siuvyklas ir šimtus darbuotojų paliko nežinioje, o dar kelios tekstilės gamintojos priverstos mažinti savo gamybos apsukas.

Ministrė tokį masinį siuvyklų ir tekstilės gamyklų užsidarymą sieja su sudėtingomis rinkos sąlygomis ir darbuotojų trūkumu ir sparčiai Lietuvoje augančiu vidutiniu darbo užmokesčiu tarp kitų išsivysčiusių šalių.

„Lietuva negali būti pigios darbo jėgos šalimi ir jau nebėra ja. Mes, matyt, nebesukonkuruosime su tomis šalimis, kur daug visada galima bus pasisamdyti žmonių pigiau. (...) Mūsų žmonių atlyginimai yra sparčiausiai augantys (...) Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijoje (EBPO – ELTA)“, – trečiadienį kalbėjo ministrė [1].

Taigi, ką siūlo A. Armonaitė? Pasak jos, atskiros priemonės pagelbėti šiems verslams nebus naudojamos, mat jau yra veikiančios iš anksčiau. Pavyzdžiui, esą galima naudotis valstybės skiriama parama automatizacijos ir skaitmenizacijos vystymui, energetiniam efektyvumui.

Lietuvoje per kelis mėnesius jau bankrutavo penkios stambios siuvyklos

Vos per kelis mėnesius Lietuva neteko dviejų didelių siuvyklų – Radviliškyje veikusios „Salvikos“ ir Ukmergėje įsikūrusios „Detexos“.

Lietuvoje „Salvika“ prabuvo beveik kelis dešimtmečius, o kartu su bankrutuojančia įmone darbo neteko 20 siuvėjų. Kaip buvo teigiama, situacija įmonėje buvo itin liūdna – užsakymų apimtys mažos, tad žmonės čia net minimalios algos neužsidirbo [2].

46 siuvėjus gegužės pabaigoje be darbo paliko ir bankrutuojanti, daugiau nei 25 metus Lietuvoje veikusi siuvykla „Detexa“ [3]. Priežastis – bankrotas.

Birželio pradžioje apie bankrotą pranešė ir daugiau nei 13 metų Kaune veikusi siuvykla „Baltic Sewing Company“, atleidusi 21 darbuotoją. Įmonės direktorė Ilona Gudinienė nurodžiusi, kad priežastis nebegalėjimas išsilaikyti rinkoje ir pasikeitę žmonių prioritetai po pandemijos [4].

Šią savaitę apie pasitraukimą iš rinkos pranešė ir „Tekstona“, nusprendusi atleisti darbuotojus dėl gerokai rinkoje sumažėjusių užsakymų, o ir užsakovų siūlomos kainos esą stebėtinai mažos.

Kovo mėnesį buvo pranešta ir apie siuvyklos „Rožė“ bankrotą, sostinėje veikusios nuo pat 1990 metų [8].

Panašu, kad greitu metu Lietuva nebeturės savo gamintojų ir teks visas prekes importuoti iš trečiųjų pasaulio šalių ir, kaip dabar ypač populiaru, jas perpardavinėti.

Dar trijose įmonėse atleidžiama dalis darbuotojų

Mažėjant užsakymų apimtims apie dalies darbuotojų atleidimą pranešė ir Vilniuje veikusi Vokietijos bendrovės „Oyster Terfort“ valdoma siuvimo įmonė „Oyster & Co“ – skelbiama, kad iš dirbusių 40-ties asmenų jau atleista 17-ka [5]. Krizę esą iššaukė Vokietijoje šiuo metu vyraujanti ekonominė stagnacija, o pagrindiniai užsakymai esą ir buvo iš Vokietijos.

Rugpjūčio viduryje apie penktadalio darbuotojų atleidimą pranešė Vilniaus drabužių gamintoja „Lelija“, kur darbo jau neteko 47 iš 259 darbuotojų [6]. Priežastis ta pati – iš užsakovų sumažėję gamybos užsakymai.

Greitai gali Lietuva nebetekti ir savo populiarios kojinių gamintojos „Sparta“, kuri dėl pasikeitusios situacijos rinkoje ir pigesnių konkurentų gaminių, atkeliaujančių iš trečiųjų šalių, turėjo atsisakyti apie 27 proc. darbo vietų, gamybą iš Vilniaus perkelti į Kazlų Rūdą ir mažinti eksportą į užsienio šalis [7].

Liūdna situacija – siuvėjai Lietuvoje neuždirba net vidutinio atlyginimo

Visų šių masinių bankrotų priežastis – toli gražu ne siuvėjai, kurie, kaip šio amato meistrai, niekur kitur neperbėga ir per naktį staliais ar šokėjais netampa.

Didžiausioje duobėje iš tiesų atsidūrė verslai, kurie pastatyti į tokią situaciją, kurioje yra smaugiami mokestinės naštos, situacijos rinkoje, į kurią vis daugiau ateina pigūs kinietiški pakaitalai ir galiausiai tiesiog nebepajėgiama su šiais konkuruoti.

O štai siuvimo verslas net nespėja su vidutiniu šalies atlyginimu: manoalga.lt duomenimis, siuvėjo atlyginimas vyrauja nuo 743 iki 1 254 eurų „ant popieriaus“, kai vidutinis darbo užmokestis šalyje šiuo metu siekia 2 161 Eur [9].

Nors daliai gyventojų yra svarbi gaminių kokybė, todėl šie ryžtasi naujiems pirkiniams paaukoti didesnes sumas, likusią dalį tenkina prekės iš populiarių prekybos tinklų, kur kainos per išpardavimus tampa prieinamos visiems. O štai Kinijoje ir kitose trečiose šalyse pagaminti drabužiai slepia ir kai ką daugiau – pavyzdžiui, išnaudojamus darbuotojus ir net vaikus.