Verslas ragina stabdyti degalų akcizo didinimą – kainos Lietuvoje jau ir taip aukštos

Lietuvos kuro akcizo didinimas kitais metais gali būti atidėtas

Ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet Seimas greičiausiai atidės degalų akcizo ir CO2 dedamosios didinimą. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas pažymi, kad akcizo kėlimas reikštų mažesnį Lietuvos konkurencingumą regione, nes kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje – akcizas nedidėjo arba didėjo minimaliai. Be to, pastarasis akcizo padidinimas metų pradžioje jau padidino biudžeto pajamas, tačiau pakartotinis augimas gali atgrasyti pravažiuojantį verslą.

Šiemet įvestas CO2 dedamoji degalams ir bendras akcizų augimas padidino benziną 10,1 proc., dyzeliną – 26,7 proc., o žymėtą dyzeliną žemės ūkio bei žuvininkystės reikmėms – net 41,7 proc. Papildomai nuo metų pradžios įvesta „saugumo dedamoji“ padidino kuro kainą 6 centais už litrą pagal pernai Seime priimtą Valstybės gynybos fondo paketą [1].

Degalų kainų tendencijos regione rodo, kad Lietuva jau išsiskiria aukštomis kainomis. Rugpjūčio pradžioje benzino kainos Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje mažėjo 0,3–1,1 proc., Vokietijoje ir Lietuvoje kilo po 0,4 proc. Dyzelino kainos visose lyginamose valstybėse mažėjo 0,1–2,4 proc. T. Povilauskas pažymi, kad šios tendencijos dar labiau sustiprina argumentą dėl akcizo didinimo atidėjimo.

„Aišku, gavome didesnę finansinę įplauką iš akcizo, bet jei būtų dar vienas jo didinimas kitais metais, mes visiškai uždarytume tą lėšų šaltinį – pravažiuojančiam verslui piltis kurą Lietuvoje visiškai nebeapsimokėtų“, – sakė T. Povilauskas.

Jau rudenį gali būti peržiūrimi dyzelino ir kitų degalų akcizai

Verslas ragina sustabdyti degalų akcizų didinimą, pabrėždamas, kad tolesnis augimas gali paversti kurą Lietuvoje per brangiu ir skatinti „degalų turizmą“. Birželį dabar jau ekspremjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad akcizų politika šiuo metu vertinama ir rudenį gali būti priimti sprendimai ją koreguoti. Vyriausybėje tuo metu esą jau veikė darbo grupė, analizuojanti šio sprendimo galimybes [2].

G. Paluckas atkreipė dėmesį, kad dėl šiemet įvestos CO2 dedamosios degalams ir bendro akcizų augimo, jau kitais metais dyzelinio kuro akcizas galėtų augti dar 16–20 proc., o tai Lietuvos verslui smarkiai pabrangintų kurą, jei kaimyninės šalys tokio augimo neįgyvendins.

Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas pažymėjo, kad vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje bus aišku, ar reikia koreguoti akcizų politiką. Rinkos dalyviai siūlo koordinuoti akcizo planus su kaimyninėmis valstybėmis, kad būtų sumažinta kainų disproporcija ir paskatintas verslas piltis degalus Lietuvoje, o ne vežtis iš kitų šalių.

Dėl besiplečiančio mokamų kelių tinklo gali brangti tarpmiestinio transporto bilietai

Tuo tarpu nuo liepos Lietuvoje plečiamas ir mokamų kelių tinklas – daugiau nei tūkstantis kilometrų krašto kelių taps mokami. Oficialiai reforma skirta krovininiam ir komerciniam transportui, tačiau dėl didesnių kaštų gali brangti ir tarpmiestinių autobusų bilietai. Vežėjai įspėja, kad tai gali paveikti keleivius, ypač gyvenančius mažesniuose miestuose, kur autobusas dažnai yra vienintelė susisiekimo priemonė.

Tuo tarpu vis dažniau transporto sektorius gręžiasi į kaimynines Lietuvos šalis – degalus dažniau perka užsienyje, dėl ko valstybė praranda mokesčių pajamas, pasienio degalinių pardavimai smunka, o vidaus vežėjai susiduria su didesnėmis sąnaudomis.

Ekspertai ragina koordinuoti veiksmus su kaimyninėmis šalimis, skatinti alternatyvių degalų naudojimą ir pertvarkyti kelių mokesčių sistemą, kad transporto sektorius išliktų konkurencingas, o kelionės – prieinamos gyventojams.