Vežėjai gali teikti ieškinius Lietuvai, reikalaudami kompensacijų

Vežėjai svarsto ieškinius valstybei, o „Linavos“ vadovas įspėja: nuostoliai milžiniški

Lietuvos vežėjų bendruomenę vienijanti asociacija „Linava“ teigia, kad sienų su Baltarusija atvėrimas yra svarbus žingsnis, tačiau problemos toli gražu nesibaigia. Pasak vežėjų, didžiausi iššūkiai – ribotas pralaidumas pasienyje, Baltarusijos taikomi įkainiai ir galimi ieškiniai valstybei dėl patirtų nuostolių.

Lenkijai pirmadienį atvėrus du savo pasienio punktus su Baltarusija, Lietuvos verslas įspėjo: Lietuva rizikuoja prarasti tranzitinės šalies statusą. Trečiadienį Vyriausybė taip pat nutarė atidaryti du spalį uždarytus pasienio kontrolės punktus. Jie bus atverti nuo vidurnakčio.

Norint sumažinti žalą, pralaidumas turi būti maksimalus

„Linava“ pabrėžia, kad artėjant šventiniam laikotarpiui logistikos srautai sparčiai auga, todėl bet kokie trikdžiai gali brangiai kainuoti. Asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad svarbiausia – kuo greičiau pargabenti vilkikus į Lietuvą [1].

Jis kartoja:

„Norint sumažinti įmonių patiriamą žalą, sienos pralaidumas turi būti maksimaliai padidintas. Kuo daugiau transporto priemonių sugrįš iki švenčių, tuo greičiau normalizuosis viso sektoriaus darbas.“

E. Mikėnas jau anksčiau buvo užsiminęs, kad vežėjai gali teikti ieškinius valstybei dėl patirtų nuostolių. Po sprendimo atverti sieną jis pabrėžė, kad tokia galimybė niekur nedingo. Be to, pasak jo, Baltarusijos taikomas mokestis – 120 eurų per parą už vilkiką ir puspriekabę – liks galioti.

„Baltarusijos pusė jau informavo mus, kad vilkikas plius puspriekabė, jų komplektas – 120 eurų, puspriekabės be vilkikų, kurios pakaitinės ten stovi, irgi 120 eurų. Tos puspriekabės, kurios buvo ištranpsortuotos iš vienos aikštelės į kitą dėl kažkokių priežasčių, dabar prašys apmokėti už transportavimo išlaidas, kurios nėra aiškios dar. Tai mus neramina.“

Mokėjimai grynaisiais, neaiškios transportavimo išlaidos ir papildomi mokesčiai kelia dar daugiau nerimo. Mikėnas neslepia – dalis vežėjų tikrai reikalaus kompensacijų.

„Neabejoju, kad atsiras ir tokių, kurie norės, kad būtų kompensuotos išlaidos. Turime suprasti, kad jeigu yra uždaryti vienos įmonės 30 vilkikų, padauginkime po 120 eurų, tai susidaro didžiulės sumos.“

Mikėnas patvirtina, kad ieškiniai bus teikiami Lietuvos valstybei

E. Mikėnas sako, kad didžiausią žalą daro ne tik stovėjimo mokestis, bet ir prarasti klientai, pabėgę vairuotojai ir sutrikusios logistikos grandinės.

„Kas gali paskaičiuoti, kiek kainuoja klientų bei vairuotojų praradimas, nes vairuotojai už stovėjimą negali gauti pilnus atlyginimus. Ir jie kai kurie pasitraukė, išeina iš įmonių, važiuoja į Lenkiją dirbti, kadangi ten truputį lengvesnis įdarbinimas. Tai labai sunku paskaičiuoti nuostolius, todėl nesiryžčiau įvardinti tos sumos.“

Paklaustas tiesiai, ar ieškiniai bus nukreipti į Lietuvos valstybę, Mikėnas atsakė:

„Tikrai taip.“

Jis taip pat paminėjo, kad advokatai jau siūlo savo paslaugas ir informuoja vežėjus, kad ieškiniai turi perspektyvą. Mikėnas taip pat piktinasi, kad vežėjai apie rizikas nebuvo tinkamai perspėti:

„Pas mus įvyko taip, mes įvažiavome į Baltarusiją ir užsidarė šlagbaumas. Tai dėl informacijos tikrai turime pretenzijų.“

Pasak jo, jei muitinė dirbs taip lėtai, kaip prieš uždarant sieną, vilkikai iki Naujų metų nespės grįžti. Mikėnas taip pat akcentuoja, kad Lietuvos vežėjai nedirba su Rusija ar Baltarusija tiesiogiai, o tik keliauja per šias teritorijas:

„Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad Lietuvos vežėjai nedirba nei su Baltarusija, nei su Rusija. Kroviniai visi važiuoja į Vidurinę Aziją.“

„Vežėjams neįdomu, iš kokių lėšų bus kompensuojama“

„Linava“ vienu iš pagrindinių reikalavimų laiko kompensacijų mechanizmą. Kai E. Mikėnas buvo paklaustas, iš kokių lėšų tokios kompensacijos turėtų būti mokamos, jis atsakė atvirai:

„Negaliu pasakyti, iš kokių lėšų, nes mums paprasčiausiai neįdomu.“

Pasak jo, valstybei trūksta koordinacijos ir lyderystės, o sprendimai buvo priimami skubotai:

„Uždarėme, o tada matome pasekmes. (...) Skubotų veiksmų nereikia daryti, reikia susikviesti verslo atstovus, išsiaiškinti.“

Nors rizika išlieka, vežėjai, anot Mikėno, vis tiek važiuos per Baltarusiją, nes alternatyvus kelias yra per brangus ir nepraktiškas:

„Kito kelio nelabai yra. O, kad važiuoja transporto įmonės ir jos važiuos, aš net neabejoju.“

Jo teigimu, galima svarstyti perkabinimo procesą perkelti į Lietuvos pusę, tačiau tam reikėtų leisti į šalį įvažiuoti užsienio vežėjams.