Vėžys yra išsivysčiusių pasaulio šalių rykštė

Pasaulyje fiksuojamas mažesnis mirtingumas nuo vėžio, bet vis daugiau žmonių juo suserga

Mokslininkams atskleidus šalių sąrašą, kurių gyventojai dažniausiai susiduria su vėžiniais susirgimais, daroma prielaida, kad vėžys yra išsivysčiusių pasaulio šalių „rykštė“. Nustatyta, kad blogiausiąją vietą sąraše remiantis didžiausiu fiksuojamu susirgimų skaičiumi užėmė Australija, o pagal didžiausią mirtingumą – Mongolija. O tuo tarpu karo draskoma Sirija gali pasigirti kaip šalis, kurioje vėžinių susirgimų skaičius ir mirtingumas nuo jų yra menkiausias.

Ateities prognozės irgi nedžiugina – onkologai jau skaičiuoja, kad ateityje vėžiu sirgs kas antras ir jis taps pagrindine mirties priežastimi. Tačiau mokslas žengia į priekį ir mokslininkai jau atrado būda identifikuoti ligą dar ankstyvoje jos stadijoje.

Didžiausiame iki šiol atliktame tyrime, kuriuo buvo siekta identifikuoti labiausiai nuo vėžinių susirgimų kenčiančias šalis, iš viso dalyvavo 195 valstybės, o mokslininkai parengė dešimt geriausių ir prasčiausiai pasirodžiusių šalių lentelių pagal suskirstytas 29 vėžio rūšis [1].

Nustatyta, kad labiausiai paplitusios vėžinių susirgimų formos yra plaučių, žarnyno ir krūties vėžys, o daugiausiai gyvybių esą nusineša plaučių, žarnyno ir skrandžio vėžys. Jungtinė Karalystė užima aštuntąją vietą pasaulyje pagal diagnozuotų vėžinių susirgimų skaičių, o pagal mezoteliomą (vėžį, kurį sukelia asbesto poveikis), ji yra blogiausius rodiklius pasaulyje turinti šalis.

Ekspertų teigimu, prie didėjančio vėžinių susirgimų skaičiaus prisideda ir prastas gyvenimo būdas – rūkymas, nesveika mityba. Tačiau priduria, kad tokiems susirgimams galimybių užkirsti kelią vis dėlto yra.

Pastebima, kad pastarąjį dešimtmetį gerokai išaugo vėžinių susirgimų skaičius – 2016 metais pasaulyje buvo užfiksuota 17,2 mln. susirgimų vėžiu, kas yra 28 procentais daugiau nei 2006-aisiais ir 8,9 mln. mirčių nuo šios klastingos ligos atvejų.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nors daugumoje šalių mirtingumo rodikliai ir sumažėjo, bet tuo pačiu padaugėjo naujų atvejų.

Vėžys vis labiau gviešiasi į turtingesnes ir labiau pažengusias šalis

Remiantis pateiktomis mokslininkų sudarytomis lentelėmis pagal sergamumą ir mirštamumą nuo vėžio, galima daryti prielaidą, kad vėžiniai susirgimai nėra tik trečiųjų pasaulio valstybių problema.

Daugiausiai mirčių 100 tūkst. žmonių nuo vėžinių susirgimų 2016 metais teko Mongolijai (272.1), Zimbabvei (245.8), Dominikai (203.1), Vengrijai (202.7), Grenadai (201.0), Urugvajui (190.6), Tongai (189.7), Šiaurės Korėjai (188.7), Sent Vinsentui ir Grenadinams (183.1) bei Kroatijai (180.2) [1].

Tuo tarpu mažiausiai vėžinių susirgimų buvo registruota „trečiojo pasaulio“ šalyse: Sirijoje (67.4/100 tūkst. gyv.), Algerijoje (67.5), Omane (69.2), Maldyvuose (72.0), Šri Lankoje (74.7), Butane (78.6), Uzbekistane (80.6), Nikaragvoje (80.9), Maroke (81.0), Katare (81.6).

Tyrimas atskleidė, kad daugiau žmonių serga vėžiu ir nuo jo miršta aukštą socialinį ir demografinį indeksą turinčiose šalyse, tačiau taip pat mirštamumas esą didėja ir vidutinį indeksą turinčiose šalyse, kurios nėra nei turtingos, nei neturtingos.

Kaip pavyzdys, labiausiai išsivysčiusiose šalyse krūties vėžiu suserga viena iš dešimties moterų, o tuo tarpu menkiau išsivysčiusiose – tik viena iš penkiasdešimties.

Visgi, žemo socialinį ir demografinį indeksą turinčiose šalyse moterys dažniau serga gimdos kaklelio vėžiu.

Prognozuojama, kad ateityje vėžys taps dažniausia mirtingumo problema

Tuo tarpu vėžiniai susirgimai ateityje taps tik dar dažnesni ir mokslininkai prognozuoja, jog per artimiausią dvidešimtmetį vėžys nusineš vis daugiau žmonių gyvybių. LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė teigia, kad iki 2040-ųjų naujų vėžio atvejų padaugės per 63,4 proc. ir jų kiekis kasmet sieks 29,59 proc. [2]

Anot E. Juozaitytės, vėžys į mūsų visuomenę taip gviešiasi, kad ekspertai esą net daro prielaidą, jog ateityje jis net „peršoks“ širdies ir kraujagyslių ligas, kurios dabar yra dažniausia mirčių priežastis.

Britų onkologas Robertas Thomasas gerų žinių taip pat neturi – anot jo, ateityje vėžiu sirgs net kas antras gyventojas [3]. Visgi, pasak jo, nors išgyvenamumo procentas susirgus vėžiu su laiku vis didėja, gydymas kainuoja didžiulius pinigus ir sukelia begalę nepageidaujamų reakcijų, todėl prieinamas ne visiems.

Pasak R. Thomaso, susirgus prostatos, žarnyno ar krūties vėžiu, tikimybė išgyventi siekia net 80 procentų [3].

Mokslininkai sukūrė modelį, pagal kurį galima identifikuoti ankstyvąsias vėžio stadijas

Mokslui sparčiu žingsniu žengiant į priekį, atsiranda ir daugiau galimybių užsitikrinti savalaikį gydymą nuo vėžinių susirgimų. Štai neseniai buvo pranešta apie naują Viskonsino-Medisono universiteto mokslininkų sukurtą mašininio mokymosi modelį, kuris yra skirtas ankstyvajai vėžio stadijai nustatyti tiriant vėžinių ląstelių DNR fragmentus kraujyje [4].

Tyrėjų komandos išplatintame pranešime teigiama, kad ankstyvesnis daugelio vėžinių susirgimų identifikavimas lems geresnius gydymo rezultatus pacientams.

Šiuo atveju mokslininkai įsitikinę, kad didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas pacientams, turintiems artimųjų, sergančių ar sirgusių vėžiu, taip pat turinčius asmeninių rizikos veiksnių arba genetinių sindromų, turinčių sąsajas su didesnėmis vėžinių susirgimų galimybėmis.

Mokslininkai tikisi atlikti daugiau klinikinių tyrimų, kad galėtų patvirtinti kraujo tyrimo tikslingumą konkrečių vėžio rūšių kaip antai kasos ar krūties vėžio atvejais.