„Via Toll“ nuo 2027 metų pakeis vinjetes: kas mokės ir kaip bus skaičiuojama rinkliava

Vinjetes pakeis mokestis už faktiškai nuvažiuotą atstumą

2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradės veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“. Ji pakeis dabartines vinjetes, už kurias mokama pagal pasirinktą naudojimosi keliais laikotarpį. Įdiegus naują sistemą rinkliava bus apskaičiuojama pagal mokamais kelių ruožais faktiškai nuvažiuotus kilometrus.

„Via Lietuva“ pabrėžia, kad tai nėra naujas visiems vairuotojams nustatomas mokestis. Kelių naudotojo mokestis Lietuvoje galioja ir dabar, tačiau nuo 2027 metų pasikeis jo apskaičiavimo principas. Bendrovės teigimu, atstuminis modelis turėtų užtikrinti proporcingesnį apmokestinimą.

Vairuotojui, mokamais keliais nuvažiuojančiam nedidelį atstumą, rinkliava galėtų būti mažesnė nei dažnai važiuojančiam ar Lietuvą kertančiam vežėjui. Vis dėlto tikrasis finansinis poveikis priklausys nuo galutinių tarifų, transporto priemonės kategorijos, maršruto ir per metus nuvažiuojamo atstumo.

„Via Lietuva“ nurodo, kad toks modelis atitinka Europos Sąjungoje taikomą transporto apmokestinimo pagal nuvažiuotą atstumą kryptį. Panašios elektroninės rinkliavos sistemos jau veikia ne vienoje Europos valstybėje.

Lengvųjų automobilių vairuotojams rinkliava nebus taikoma

„Via Toll“ bus skirta toms pačioms transporto priemonių kategorijoms, kurioms kelių naudotojo mokestis taikomas šiuo metu. Tai M2 ir M3 kategorijų keleivinės bei N1, N2 ir N3 kategorijų kroviniams vežti skirtos transporto priemonės.

Į apmokestinamų transporto priemonių sąrašą patenka autobusai, krovininiai automobiliai ir dalis lengvųjų komercinių transporto priemonių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad N1 kategorijai gali priklausyti ir kai kurie iki 3,5 tonos sveriantys krovininiai automobiliai ar furgonai.

Įprastiems M1 kategorijos lengviesiems automobiliams „Via Toll“ rinkliava nebus taikoma. Vadinasi, daugumai gyventojų, asmeniniais automobiliais važiuojančių valstybinės reikšmės keliais, dėl sistemos įdiegimo papildomai mokėti nereikės.

Mokesčio taikymą lems oficialiai registruota transporto priemonės kategorija. Todėl komercinių automobilių valdytojams prieš sistemos startą bus svarbu pasitikrinti registracijos dokumentus, mokamų kelių žemėlapį ir konkrečiai kategorijai nustatytas sąlygas.

Rinkliavos pajamos turėtų išaugti maždaug 57 procentais

„Via Lietuvos“ duomenimis, šiuo metu iš vinječių per metus surenkama apie 70 mln. eurų. Bendrovė prognozuoja, kad pirmaisiais „Via Toll“ veikimo metais pajamos galėtų pasiekti apie 110 mln. eurų. Tai būtų maždaug 40 mln. eurų, arba 57 proc., daugiau nei dabar.

Šie skaičiai parodo, kodėl teiginį, kad mokestis iš esmės nesikeis, reikia vertinti tiksliai. Nauja transporto priemonių grupė neapmokestinama, tačiau pasikeitęs apskaičiavimo būdas ir tikslesnė kontrolė daliai kelių naudotojų gali reikšti didesnes išlaidas.

Surinktos lėšos turėtų būti nukreipiamos į Valstybinį kelių fondą. Iš jo numatoma finansuoti kelių remontą, rekonstrukciją, tiltų tvarkymą ir kitus infrastruktūros darbus.

„Via Lietuva“ skelbia, kad 2026 metais kelių infrastruktūrai numatyta daugiau kaip 800 mln. eurų, nors dabartinei būklei palaikyti ir palaipsniui gerinti reikėtų apie 1 mlrd. eurų per metus. Didesnės rinkliavos pajamos pristatomos kaip vienas iš būdų šiam finansavimo atotrūkiui mažinti, tačiau 110 mln. eurų suma kol kas yra prognozė.

Poveikis prekių kainoms priklausys nuo vežėjo maršrutų

„Via Lietuva“ prognozuoja, kad naujos sistemos poveikis galutinėms prekių kainoms turėtų būti nedidelis. Kelių naudotojo mokestis vežėjams taikomas ir dabar, todėl jis jau turėtų būti įtrauktas į transportavimo sąnaudas.

Vis dėlto atstuminis modelis skirtingus vežėjus paveiks nevienodai. Trumpais maršrutais važiuojančioms įmonėms mokestis gali sumažėti, o didelius atstumus mokamais keliais įveikiantiems vežėjams išlaidos gali išaugti. Tikslų poveikį bus galima įvertinti paskelbus tarifus ir pritaikius juos konkretiems maršrutams.

Bendrovė taip pat argumentuoja, kad stabilesnis kelių finansavimas ilgainiui galėtų mažinti transporto priemonių remonto bei eksploatacijos išlaidas. Tvarkingesni keliai iš tiesų gali būti naudingi logistikai, tačiau tai yra ilgalaikis galimas rezultatas, priklausantis nuo to, kaip efektyviai bus panaudotos surinktos lėšos.

Todėl teiginio, kad dėl „Via Toll“ prekės nepabrangs, negalima laikyti garantija. Tikslesnis vertinimas būtų toks: rinkliava paprastai sudaro tik dalį logistikos sąnaudų, o jos įtaka kainoms priklausys nuo vežėjų patiriamų pokyčių ir sprendimo, ar papildomas išlaidas perkelti klientams.

Rinkliavą bus galima apskaičiuoti programėle arba specialia įranga

Paprasčiausias naudojimosi „Via Toll“ būdas turėtų būti nemokama išmaniojo telefono programėlė. Ją reikės paleisti prieš kelionę mokamais kelių ruožais, kad sistema galėtų nustatyti nuvažiuotą atstumą ir apskaičiuoti rinkliavą.

Išmaniojo telefono neturintys arba mokamais keliais retai važiuojantys asmenys galės įsigyti vienkartinį maršruto bilietą „Via Toll“ savitarnos portale. Didesnius transporto priemonių parkus valdančioms įmonėms numatyta galimybė sistemą suderinti su jų naudojamais borto įrenginiais, vadinamaisiais OBU.

Sistemą diegia Austrijos bendrovė „Kapsch TrafficCom“. Jos pateiktoje projekto informacijoje nurodoma, kad palydovine technologija paremta sistema turėtų apimti apie 2 851 kilometrą Lietuvos kelių. Sutarties vertė siekia 13,4 mln. eurų be PVM, o techninis sistemos aptarnavimas numatytas penkeriems metams su galimybe terminą pratęsti.

„Via Lietuva“ skelbia, kad sistema bus pajėgi vienu metu aptarnauti iki 40 tūkst. unikalių naudotojų. Šis pajėgumas turės būti patikrintas bandymų metu, nes sklandus sistemos startas priklausys ir nuo programėlės, savitarnos, mokėjimų, borto įrenginių bei kontrolės mechanizmų veikimo kartu.

Privatumo klausimą lems duomenų tvarkymo taisyklės

„Via Lietuva“ teigia, kad sistema nebus skirta gyventojų judėjimui stebėti ir nerinks su jų asmeninėmis kelionėmis nesusijusios informacijos. Turėtų būti naudojami tik tie duomenys, kurių reikia rinkliavai pagal transporto priemonės nuvažiuotą atstumą apskaičiuoti.

Tačiau atstumu paremta palydovinė sistema techniniu lygmeniu turi nustatyti, kada ir kokiais mokamais ruožais važiuoja apmokestinama transporto priemonė. Todėl esminis privatumo klausimas yra ne vien tai, ar renkami vietos duomenys, bet ir kokiu tikslumu jie fiksuojami, kiek laiko saugomi, kas gali juos pasiekti ir kada jie ištrinami.

Bendrovė nurodo, kad su „Via Toll“ susiję duomenys bus saugomi „Telecentro“ Valstybės duomenų centre. Aukšto saugumo duomenų centras gali sumažinti techninių incidentų riziką, tačiau saugojimo vieta savaime neatsako į visus asmens duomenų apsaugos klausimus.

Iki sistemos veiklos pradžios transporto priemonių valdytojams bus svarbu susipažinti su galutinėmis naudojimosi sąlygomis, privatumo politika, tarifais ir mokamų kelių sąrašu. Šie dokumentai leis praktiškai įvertinti, kaip veiks programėlė, kokie duomenys bus perduodami ir kiek konkrečiam vežėjui kainuos kelionė.