Viešajame sektoriuje – ryškūs skirtumai: kai kur algos viršija 3,5 tūkst. eurų, kitur nesiekia nė 2 tūkst.

Daugiausia išlošė politikai ir vadovai

Valstybės tarnybos reforma turėjo padėti sukurti konkurencingesnę atlygio sistemą ir pritraukti daugiau kvalifikuotų specialistų į viešąjį sektorių. Tačiau naujausia Valstybės kontrolės analizė rodo, kad atlyginimų augimas skirtingoms darbuotojų grupėms pasiskirstė nevienodai. Didžiausią naudą per dvejus reformos metus pajuto valstybės politikai ir pareigūnai – jų pareiginės algos augo sparčiausiai ir per visą laikotarpį padidėjo 47 proc.

Pastebimi pokyčiai ir vadovų grandyje. Antraisiais reformos metais pagal darbo sutartis dirbančių vadovų atlyginimai kilo sparčiau nei valstybės tarnautojų, užimančių vadovaujamas pareigas. Valstybės kontrolės vertinimu, tokia tendencija susijusi su ilgą laiką egzistavusia problema – iki reformos viešojo sektoriaus vadovų atlyginimai dažnai buvo laikomi nekonkurencingais [1].

Tuo metu specialistų ir patarėjų grupėje atlyginimų augimas buvo gerokai kuklesnis. Pernai jų pareiginės algos didėjo maždaug 6 proc., todėl ši darbuotojų kategorija išliko tarp mažiausiai pajutusių reformos poveikį.

Atlyginimų augimas tęsiasi, tačiau praranda pagreitį

Valstybės kontrolės duomenys rodo, kad pirmaisiais reformos metais viešojo administravimo institucijose atlyginimai augo itin sparčiai. 2023–2024 metais darbo užmokestis padidėjo vidutiniškai 13 proc., o tai buvo daugiau nei privačiame sektoriuje ir visame šalies ūkyje.

Vis dėlto antraisiais reformos metais situacija pasikeitė. Nors atlyginimai ir toliau kilo, augimo tempas sumažėjo iki 8 proc. ir beveik susilygino su bendrais ekonomikos rodikliais. Per visą 2023–2025 metų laikotarpį viešojo administravimo darbuotojų atlyginimai išaugo apie 21 proc. – šiek tiek daugiau nei privačiame sektoriuje, tačiau mažiau nei visame viešajame sektoriuje.

Analizė taip pat atskleidė, kad vis mažiau institucijų gali sau leisti reikšmingai didinti atlyginimus. Pirmaisiais reformos metais daugiau nei 15 proc. atlygio augimą fiksavo 172 valstybės institucijos, o antraisiais tokį tempą išlaikė tik 55. Tai rodo, kad pradinis reformos efektas daugelyje įstaigų jau išsisėmė.

Savivaldybių skirtumai išlieka didžiuliai

Nors savivaldybių administracijose atlyginimai per reformos laikotarpį didėjo gana stabiliai, atlygio atotrūkis tarp skirtingų regionų beveik nepasikeitė. Didžiausius atlyginimus ir toliau moka didžiųjų miestų bei kurortų savivaldybės.

Valstybės kontrolės duomenimis, Vilniaus ir Neringos savivaldybių administracijose vidutinis darbo užmokestis jau viršijo 3,5 tūkst. eurų per mėnesį. Tuo metu kai kurių mažesnių savivaldybių, pavyzdžiui, Lazdijų ar Šakių rajono, administracijose vidutinis atlygis nesiekė nė 2 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad skirtumas tarp geriausiai ir prasčiausiai apmokamų savivaldybių darbuotojų išlieka labai reikšmingas.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžia, kad atlyginimų didėjimas nėra pagrindinis reformos tikslas. Anot jos, svarbiausia įvertinti, ar didesnis darbo užmokestis padeda pritraukti profesionalus į valstybės tarnybą, didina institucijų veiklos efektyvumą ir gerina gyventojams teikiamų paslaugų kokybę. Būtent šie rodikliai, pasak kontrolierės, turėtų parodyti tikrąją reformos sėkmę.