Vietoj įprastų užkandžių – saujelė lervų: ES tvirtina naują maisto produktą

Valgomų vabzdžių greit galėsime įsigyti prekybos centruose

Salotos ar makaronai su milčių kirmėlėmis, o gal jomis pagardintas pyragas? Skamba šlykščiai, tačiau tai gali tapti ne tokia jau ir tolima europiečių realybe. Europos Sąjungos maisto saugos agentūra (EFSA) užtikrino, jog milčių kirmėlės yra saugios vartoti mityboje, o pritarimas šiems vabzdžiams leido tapti pirmuoju tokiu tipo „maistu", įregistruotu ES.

Didžiosios kompanijos jau trina rankomis ir tikisi, jog ES maisto saugos agentūros mokslininkai greitai pateiks galutines išvadas ir milčių kirmėlės prekybos centrų lentynas pasieks jau visai netrukus.

ES maisto saugos agentūros atstovas Ermolaosas Ververis teigė:

„Šis pirmasis EFSA vabzdžių, kaip naujo maisto produkto, rizikos vertinimas gali atverti kelią pirmajam tokio tipo patvirtinimui ES. Mūsų vertinimas yra lemiamas ir būtinas žingsnis reguliuojant naujus maisto produktus, padedant ES politikos formuotojams priimant mokslu pagrįstus sprendimus ir užtikrinant vartotojų saugumą" [1].

ES ilgą laiką nedrąsiai žvelgė į vabzdžių pritaikymą maisto pramonėje ir prekyboje, nors, pavyzdžiui, Azijos šalyse tai nėra jokia naujiena. Vabzdžiuose esantys baltymai ilgą laiką kvestionuoti ir tirti dėl saugumo žmonėms, jų produktai buvo draudžiami Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, daugelyje kitų Europos šalių.

Pavienės šalys, tokios kaip Didžioji Britanija, Olandija, Belgija vėliau nusprendė, jog maisto kontrolės institucijos direktyva gali būti netaikoma gyvūninės kilmės maisto produktams. Siekiant aiškumo, 2018-aisiais nauju reglamentu numatyta, kad maisto produktams, kuriuose yra vabzdžių, reikalingas naujas saugumo leidimas.

Kaip skelbia „The Guardian", alternatyviais maisto produktais susidomėjo jau ne viena didžiulė Europos kompanija, siekiant užkurti vabzdžių, kaip maisto, pramonę žemyne. Prie asortimento kūrimo ir produkcijos šiuo metu jau dirba tokios įmonės kaip „Micronutris“, „Protifarm“ Olandijoje, „Essento“ Šveicarijoje ir „Entogourmet“ Ispanijoje.

Gerosiomis medžiagomis turtingas produktas, gali sukelti ir netikėtą alerginę reakciją

Nors žiniasklaidoje ir medijose gausu informacijos apie milčių pritaikymą mityboje, iš tiesų, maisto gamyboje ar produkcijoje naudojamos ne kirmėlės, tačiau jų lervos. Nors dėl jų tinkamumo žmogaus mityboje buvo svarstoma, gyvūnų ėdalo ingredientu šios lervos jau yra kurį laiką.

Milčių lervos turi daugybę baltymų, tačiau pasižymi ir riebalų bei skaidulinių medžiagų gausa. ES šalių narių prekybos centruose iš ties pasirodžius šiems produktams, tai taptų visišku perversmu, sukrečiančiu tiek maisto pramonę, tiek mokslininkų bendruomenę [2].

Nors nemažoje dalyje pasaulio, Afrikos, Azijos šalyse ar Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje žmonės jau ne vienerius metus gali išbandyti savo skrandžio tvirtumą bei paragauti ne tik milčių lervų, tačiau ir žiogų, kirmėlių, įvairių apdorotų produktų iš jų, europiečiams tai vis dar itin egzotiška naujiena, kuri neaišku ar prigis.

Kita vertus, maisto industrija yra ta sritis, kuri jau ilgą laiką kelią daugybę klausimų ir reikalauja sparčių bei efektyvių sprendimų. Maisto pramonė kasmet iššvaisto tonas produktų, o sparčiai auganti pasaulinė populiacija verčia žvalgytis aplink ir ieškoti alternatyvių mitybos šaltinių.

Taigi, kodėl gi jais negali tapti vabzdžiai? Iš esmės, tai toks pat baltymų šaltinis kaip kiti gyvūninės kilmės produktai, mėsa, žuvis.

„The Guardian" cituoja ekonomistą, Bolonijos universiteto profesorių Mario Mazzocchi, kuris teigė:

„Aiškios aplinkosaugos ir ekonominės naudos yra, ypač jeigu tradicinius gyvūninių baltymų šaltinius pakeisite tais, kuriems reikia mažiau pašarų, taip susidarys mažiau atliekų ir dėl to bus išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Mažesnės išlaidos ir kainos galėtų padidinti galimybę visus aprūpinti maistu, o nauja rinka skatins paklausą, kuri atvers duris ekonominėms galimybėms, bet kartu, gali paveikti jau gerai išplėtotus sektorius."

Milčiai gali tapti prieinama alternatyva įprastai brangiems maisto produktams, tokiems kaip mėsa. Pačios kirmėlės veisiamos šeriant jas kvietiniais miltais ar sėlenomis, tačiau iš esmės, tai yra visavalgiai gyviai, kurie nėra jautrūs pašaliniams dirgikliams.

Kiaušinėliai nuo besiporuojančių suaugusių kirmėlių atskiriami jas sijojant, tuomet lervos laikomos atskirai. Vėliau, atrinktos lervos keletą kartą atidžiai plaunamos vandeniu, galimos pavojingos medžiagos sunaikinamos lervas mirkant karštame vandenyje.

Vis tik, jei naujiena iš ties taps prieinama visiems norintiems ją išbandyti, verta gerai apagalvoti ir neskubėti ieškoti įdomiausių receptų su lervomis. Daliai žmonių tokie, regis, nekalti užkandžiai gali būti nepatartini ar net pavojingi. Tie asmenys, kurie yra susidūrę su alergine reakcija į krevetes, ar net namuose aptinkamas, tačiau, suprantama, maistui nevartotinas dulkių erkutes, tikėtina bus alergiški ir milčių lervoms. Esant alergijai, visiškai nesvarbu, kokiu pavidalu naująjį maisto produktą išbandysite, pakenksite savo savijautai, todėl eksperimentams ryžkitės apdairiai.

Europiečiams naujiena, likusiam pasauliui – kasdienis maisto šaltinis

Kol vieni su nekantrumu laukia galimybės išbandyti kiek egzotišką maisto produktą, kitiems šiurpsta oda ir jie tvirtai tikina niekada neragausiantys vabzdžių ar kitų, vis alternatyvesnių maistų. Vis tik, pasaulinė „Global Market Insights“ ataskaita rodo, jog vien JAV valgomų vabzdžių rinka jau 2017-ais viršijo 55 mln. JAV dolerių, o iki 2024 m. gali išaugti ir iki beveik 80 mln [3].

ES vykdomi pokyčiai, tikima, taip pat paskatins vabzdžių pritaikymą maistinėje pramonėje, o Azijos ir Ramiojo vandenyno šalyse, vietovėse, kur vabzdžiai kaip užkandis nėra anokia naujiena, gyventojai iki šio amžiaus ketvirčio pabaigos gali suvartoti vabzdžių, kurių vertė viršys 270 milijonus dolerių.

Ne viena pasaulio valstybė ir kultūra vabzdžius mityboje vartoja ne vieną šimtmetį. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitos duomenimis, mažiausiai 2 milijardai žmonių kasdien valgo vabzdžius. Dažniausiai valgomi vabalai yra skruzdėlės, vikšrai, cikados, svirpliai, laumžirgiai, musės, skėriai, vapsvos. Tačiau, visame pasaulyje suskaičiuota ir fiksuota daugiau 2100 valgomųjų vabzdžių rūšių, todėl rinktis, atrodo, tikrai turėsime iš ko, o kartu, galbūt įveiksime ir didžiulę krizę, dėl kurios, su maisto trūkumu kasdien susiduria milijonai žmonių.