Viktoras Orbanas įvardino, kada Vakarai gali pasiųsti karius į Ukrainą

Laukti beliko vos porą mėnesių

Ukrainiečių sąjungininkai Vakaruose savo šalių karius į Ukrainą gali pasiųsti per kelis artimiausius mėnesius. Taip, kalbėdamas radijo stoties „Kossuth“ eteryje teigė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orban). [1]

„Tai, kas dar prieš du – tris mėnesius atrodė neįmanoma, prabėgus tiems patiems dviem-trims mėnesiams tampa niūria kasdienybe. Aš puikiai pamenu, kai vokiečiai sakė, kad nėra pasirengę perduoti ukrainiečiams mirtinus ginklus, todėl nusprendė siųsti įrangą ir šalmus. O dabar dalis jų politikų kalba apie tai, kad Berlynas privalo perduoti Kijevui tokias raketų sistemas, kuriomis galima atakuoti Maskvą“, - priminė politikas.

Savo poziciją turintis ir nebijantis ją išsakyti vengrų premjeras dar 2023 m. pavasarį pareiškė, kad savo veiksmais ir retorika Europos šalys balansuoja ties karo su Rusija riba. Jau tuomet jis pabrėžė, kad Vakarai siunčia vis didesnio galingumo ginkluotę, todėl neilgai trukus galima sulaukti ir „taikdariškos misijos“. [2]

Prancūzų iniciatyva, kuriai pritarė tik Baltijos šalys

Idėją apie tai, jog atėjo laikas pasiųsti į Ukrainą karius, vasarį paviešino vis mažesnį savo šalies piliečių palaikymą turintis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron). Toks pareiškimas nuskambėjo paramos Kijevui skirtos konferencijos metu, tačiau visi likę jos dalyviai išsaugojo blaivų protą ir E. Makrono idėjai nepritarė.

Užtat leidinys „Le Monde“ nurodė, kad Prancūzijos valdžia apie galimybę siųsti savo karius į Ukrainą pradėjo diskutuoti dar 2023 m. vasarą. 2024 m. vasarį siaurame rate E. Makronas prasitarė, kad jam dar šiemet teks siųsti vaikinus į Odesą. [3]

Lietuvos politikai patikino, kad ir mūsų nieko realiai nesprendžiančioje valstybėje svarstomos įvairiausios priemonės Rusijos agresijai stabdyti, o diskusijos, ar siųsti karių į Ukrainą mokymo misijoms, nėra naujos. Tam pritartų visos Lietuvos parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Pastarųjų vadovas Ramūnas Karbauskis sako, kad tai reikštų tiesioginio Rusijos karo su NATO pradžią. Karių siuntimui į Ukrainą neprieštaraujantieji teigia, kad Vakarų baimės tik stiprina priešą ir atsakyti reikia jų kalba. Tik visi sutinka, kad atsakas turi būti vieningas ir daugiašalis. Visi Lietuvos politikai sutaria dėl vieno – prieš siunčiant karius pirmiausia Ukrainai turi netrūkti ginklų. [4]

Estijos premjerė Kaja Kalas (Kaja Kallas) atsisakė suteikti garantijas, kad Estijos gynybos pajėgų daliniai nebus pasiųsti į Ukrainą, pranešė „Elta“.

K. Kalas tai sakė vakar šalies parlamente, pranešė ERR. Per vyriausybės klausimų ir atsakymų valandą pagrindinė tema buvo reakcija į Prancūzijos prezidento E. Makrono pareiškimą apie galimybę dislokuoti užsienio karius Ukrainos teritorijoje.

Estijos konservatorių Liaudies partijos (EKRE) parlamentarams dar kartą pareikalavus garantijų, kad Estijos kariuomenė nebus dislokuota Ukrainoje, K. Kalas pareiškė, kad ne ji priims tokį sprendimą.

„Neduodu tokių pažadų, nes aplinkybės gali keistis. Pagal jūsų interpretaciją atrodo, kad bet kas gali būti įsikišimas. Mūsų karinę pagalbą Ukrainai Rusijos Federacija taip pat gali suvokti kaip kišimąsi, nes mes tikrai norime, kad Ukraina laimėtų, tikrai norime, kad Rusija pralaimėtų ir grįžtų už savo sienų, – kalbėjo K. Kalas. – Norint pasiųsti karius kur nors už Estijos sienų, reikalingas Riigikogu (Estijos parlamento) mandatas, tad galite nuspręsti patys. Lygiai taip pat, kaip mums siunčiant karius į įvairias misijas buvo reikalingas Riigikogu mandatas. (...) Šis klausimas be jūsų nebus išspręstas“.

Rusai patikino, kad situaciją stebi

Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas pranešė, kad Prancūzija jau ruošia kontingentą siuntimui į Ukrainą. Pirmame etape jį gali sudaryti apie 2000 karių.

Pasak Ukrainos Aukščiausiosios rados deputato Aleksejaus Gočarenko, Paryžius esą pasirengęs savo karius dislokuoti pasienyje su Baltarusija, kad dabar šiuo metu ten esantys Ukrainos kariniai daliniai galėtų būti permesti į frontą. [5]

Kremlius patikino atidžiai stebintis situaciją ir įspėjo, kad Vakarų karių siuntimas į Ukrainą gali turėti nebepataisomas pasekmes.

Interviu Dmitrijui Kiseliovui davęs Vladimiras Putinas pabrėžė, kad vakariečių pasirodymas mūšio lauke padėties jame nepakeis ir tik pablogins Kijevo padėtį. Atsakydamas į E. Makrono pareiškimą, kad Prancūzija Rusijos atžvilgiu neturi jokių raudonųjų linijų, V. Putinas perspėjo, kad ir Maskva tokių valstybių atžvilgiu nesilaikys jokių ribų.