Viktoras Orbanas: Vengrijos ekonomika turi tarnauti nacionaliniams interesams

V. Orbanas pabrėžia Vengrijos ekonomikos prioritetus: įkūrė „Patriotų aljansą“

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, per beveik dvidešimties minučių kalbą Vengrijos prekybos ir pramonės rūmų (MKIK) susitikime, kur buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ateinantiems metams, akcentavo, kad Vengrijos ekonomika turi vadovautis nacionaliniais ekonominiais interesais.

„Vengrija turi du ateities kelius“, teigė jis. Pirmasis yra mokesčių didinimo kelias, kurį palaiko opozicija ir netiesiogiai Briuselis, o antrasis nacionalinė ekonomikos politika, remianti pasiekimus ir mokesčių mažinimą.

V. Orbanas kritikavo Briuselį, kuris, jo teigimu, nuolat reikalauja didinti darbo jėgos mokesčius, įvesti naujus žaliuosius mokesčius, versti Vengriją imti bendras ES paskolas ir griežtai reguliuoti verslą [1].

Vietoj to, premjeras pasirinko mokesčių mažinimo kelią, tikėdamas, kad sumažinus verslo naštą atsiras daugiau darbo vietų, didės atlyginimai, eksportas ir stiprės šalis. Nuo 2010 m., anot jo, darbuotojų įmokos, asmens pajamų mokestis ir įmonių mokestis sumažėjo perpus.

Jis taip pat išdėstė penkis ateities ekonomikos politikos principus: ekonomikos pagrindas yra darbas, o ne pagalba; dirbantys žmonės turi būti remiami; konkurencingumą lemia mokesčių mažinimas; ekonomika neturi remtis ideologija; ir šių metų tikslai bus pasiekti. „Išlaikysime žmonių pasitikėjimą ir įgyvendinsime susitarimus ne tik 2025, bet ir 2026 bei vėlesniais metais“, pažadėjo V. Orbanas.

Premjeras aptaria kibernetinius sukčiavimus ir Ukrainos narystę ES

Interviu Vengrijos radijui „Kossuth“ V. Orbanas, kaip įprasta, palietė aktualius vidaus ir užsienio politikos klausimus. Tarp jų ir galimas Ukrainos prisijungimas prie ES bei Budapešte vykusi konservatyvių politikų konferencija CPAC

Vyriausybės posėdyje aptarti maržų reguliavimas, „Demján“ planas ir kibernetiniai sukčiavimai. V. Orbanas pabrėžė, kad banko kortelių ar skaitmeninių pinigų turėtojai yra rizikos zonoje, nes sukčiai lengvai juos apgauna, pasinaudodami vengrais būdinga gera valia [2].

„Tai sukėlė apie 8 mlrd. forintų nuostolių, nes sukčiai išnaudoja sąžiningus žmones“, teigė jis. Vyriausybė skyrė papildomų lėšų policijai kovoti su tokiais nusikaltimais, o neseniai pavyko išardyti iš Ukrainos veikiantį sukčių skambučių centrą.

„80 proc. sukčių veikia iš Ukrainos, kuri yra pavojinga šalis“, sakė V. Orbanas, pridurdamas, kad Ukrainos narystė ES palengvintų nusikaltėlių veiklą. Jis taip pat paminėjo 1,6 mln. balsų surinkusį referendumą dėl Ukrainos narystės ir CPAC, kur, jo nuomone, konservatyvios jėgos ruošiasi perimti valdžią Europoje, priešindamosi Briuselio sprendimams, kurie, anot jo, silpnina nacionalinę suverenitetą.

Kovotojų klubas: konservatyvių jėgų platforma

V. Orbanas atskleidė, kad Vengrijoje buvo įkurtas „Kovotojų klubas“, kuris veikia kaip nacionalinė platforma, vienijanti konservatyvias jėgas, o tarptautiniu mastu jis siejamas su CPAC konferencija, neseniai vykusia Budapešte.

Pasak premjero, šis klubas yra tarsi atsvara liberalioms idėjoms, o jo nariai siekia apsaugoti tradicines vertybes ir nacionalinius interesus. „Mes turime kovoti už tai, kas teisinga, ir užtikrinti, kad žmonės sužinotų tiesą“, teigė V. Orbanas, pabrėždamas, kad klubo veikla padeda telkti bendraminčius visoje Europoje.

Be to, jis užsiminė apie glaudų bendradarbiavimą su kitais Europos politikais, kurie, jo manymu, netrukus perims valdžią savo šalyse, taip stiprindami konservatyvų judėjimą.

Diskusijos apie karą, maržų kontrolę ir pagalbą Transilvanijai

V. Orbanas įspėjo, kad silpnos Europos armijos ir ginklavimosi varžybos gali ištuštinti Vengrijos biudžetą, todėl jis ragina sėkmingas JAV taikos pastangas ir ginklų kontrolės derybas. Ukrainos narystė ES, jo teigimu, būtų ekonominė savižudybė dėl nevaldomos migracijos, nusikalstamumo ir žemų atlyginimų konkurencijos.

Jis siūlo sektorinį bendradarbiavimą vietoj pilnos narystės. Kalbėdamas apie maržų reguliavimą, premjeras teigė, kad jis atitiko lūkesčius: sumažėjo 900 maisto produktų ir 420 higienos prekių kainos, nors dar ne visiškai pakankamai. „Tai geriau nei anksčiau“, sakė jis, pagirdamas ekonomikos ministrą Mártoną Nagy’ų už profesionalumą.

Taip pat paliesta Transilvanijos Praido druskos kasyklos potvynio krizė, kuri, anot V. Orbano, palietė nacionalinį sąmoningumą. Vyriausybė žada padėti ne tik Praidui, bet ir visiems vengrams regione, kuriems gresia potvyniai.