Vilkikams – Minskas žada žalią šviesą, verslas laukia realių sąskaitų

Reali vilkikų stovėjimo aikštelėse kaina kol kas dar neaiški

Po kelis mėnesius trukusios įtampos – pirmasis signalas, kad situacija gali pajudėti iš mirties taško. Baltarusijos režimas paskelbė leidžiantis Lietuvos vilkikams palikti šalies teritoriją, tačiau kol kas tai labiau primena pažadą nei realiai prasidėjusį procesą.

Aliaksandro Lukašenkos sprendimas priimtas po Lietuvos ir Lenkijos vežėjų kreipimųsi, tačiau jis nėra besąlyginis. Norėdami išvykti, vežėjai turės sumokėti už transporto priemonių saugojimą, nors teigiama, kad šie mokesčiai bus gerokai mažesni nei anksčiau minėta 120 eurų paros kaina ir bus skaičiuojami pagal realias išlaidas [1].

„Mūsų žiniomis, sąskaitos už vilkikų stovėjimą bus apskaičiuotos pagal realias išlaidas, kurias patyrė saugojimo aikštelės. Tikimės, kad bus ne po 120 eurų, o žymiai mažiau. <…> Sunku pasakyti, kiek mažiau, bet jeigu normaliomis sąlygomis saugojimo aikštelė Baltarusijoje kainuoja 12–13 eurų ir jeigu sakoma, kad bus padengiamos realios išlaidos, tai sąskaitos turėtų mažėti daug kartų“, – sakė „Linavos“ prezidentas.

Vežėjai: oficialių nurodymų dar negavome

Pagal Baltarusijos muitinės informaciją, iš šalies galėtų išvykti daugiau nei 1,9 tūkst. vilkikų ir puspriekabių, įskaitant ir Lietuvoje registruotas transporto priemones, kurios faktiškai priklauso Lenkijos vežėjams. Vis dėlto vežėjai pabrėžia, kad oficialių nurodymų dar nėra, todėl kol kas neskuba vykti atsiimti transporto priemonių, o reali situacija išlieka neapibrėžta.

Tačiau net ir tuo atveju, jei vilkikai bus paleisti, iššūkiai nesibaigs – Lietuvos pasienio pralaidumas yra ribotas, todėl gali susidaryti ilgos eilės. Institucijos tikina pasiruošusios didesniems srautams, tačiau politiniu lygmeniu išlieka atsargumas: kol nė vienas vilkikas dar negrįžo į Lietuvą, kalbėti apie realų proveržį laikoma per anksti.

Premjerės patarėjas: kol vilkikai nekerta sienos – nėra kuo džiaugtis

Tuo tarpu premjerės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas ragina neskubėti vertinti Baltarusijos sprendimo leisti lietuviškiems vilkikams išvykti, kol nėra realių įrodymų, kad transporto priemonės iš tiesų kerta sieną. Pasak jo, kol kas situacija išlieka tik politinių pareiškimų lygmenyje, todėl kalbos apie sprendimo įgyvendinimą ar galimą palengvėjimą yra per ankstyvos [2].

Jis pabrėžia, kad tikrasis vertinimas galės būti pateiktas tik tuomet, kai vilkikai pasieks Lietuvos teritoriją, o ne remiantis viešai skelbiama retorika.

I. Dobrovolskas taip pat pažymi, kad Vyriausybės veiksmai ir galimos pagalbos priemonės verslui priklausys nuo realios situacijos raidos. Kol vilkikų grįžimas nėra prasidėjęs, nėra pagrindo kalbėti apie konkrečius sprendimus ar paramą. Jo teigimu, tik prasidėjus faktiniam procesui bus galima aiškiai įvertinti padėtį ir spręsti, kokių veiksmų reikia imtis, todėl šiuo metu svarbiausia – sulaukti ne pažadų, o realių rezultatų.

Lukašenka pažadėjo priimti sprendimą pirmadienį

Tuo tarpu dar praėjusios savaitės penktadienį A. Lukašenka pranešė apie ketinimus jau pirmadienį priimti sprendimą dėl Baltarusijoje sulaikytų lietuviškų vilkikų grąžinimo. Jis pabrėžė, kad procesas neturi strigti dėl biurokratijos ir turi būti pradėtas nedelsiant, akcentuodamas savo principą sprendimus įgyvendinti greitai ir sistemiškai.

Baltarusijos vadovas taip pat užsiminė apie galimybę švelninti sąlygas – mažinti iki šiol taikytus aukštus stovėjimo mokesčius bei sudaryti lankstesnes galimybes vežėjams atsiimti transporto priemones, įskaitant alternatyvius maršrutus per kitas šalis. Jo retorika signalizuoja siekį parodyti kontrolę ir iniciatyvą sprendžiant susidariusią situaciją.

Vis dėlto reali padėtis kol kas nesikeičia – Lietuvos vežėjai vis dar laukia konkrečių sprendimų. „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas pažymi, kad jokio oficialaus dokumento dar nėra, todėl verslas lieka priklausomas nuo politinių pareiškimų.

Tuo pat metu tarptautinė bendruomenė didina spaudimą Minskui: Europos Komisija vilkikų sulaikymą įvardijo kaip nepagrįstą ir neteisėtą, o JAV inicijuoja dialogą tarp Vilniaus ir Minsko. Nepaisant Lukašenkos pažadų, situacija išlieka neapibrėžta, o vežėjai laukia ne retorikos, bet realių veiksmų.