Vilniaus „įtrauktis“: valstybines žemes įkeisime į didinamą gynybos biudžetą?

V. Benkunskas ir konservatoriai „kalkuliuoja”, kiek būtų gaunama pardavus valstybines žemes

Siekiant Lietuvos gynybos biudžetą didinti iki 5-6 proc., galbūt galima ne tik pasitelkti mokesčių mokėtojų pinigus, bet ir valstybinius sklypus. Konservatoriai ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas ragina rinkti lėšas gynybai išparduodant valstybines žemes [1]. Tautiečiai neatlyžta, esą jei lėšos būtų naudojamos protingai ir sąžiningai – ne naujiems gatvių sostinėje pavadinimams ar Neries upės Vilniuje platinimui – situacija būtų kitokia.

Idėja įveiklinti nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose skamba entuziastingai. Apie tai prabyla Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai. Išrinktasis partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, jog valstybė privalo galvoti apie ilgalaikius, tvaraus finansavimo sprendimus, ir tai neva – vienas iš būdų.

Valstybinių žemių pirkimo idėją palaiko ir premjeras Gintautas Paluckas [2].

„Tikrai tą pasiūlymą palaikau, nes įsiterpę valstybinės žemės tam tikri gabaliukai arba dalys tikrai gali būti išpirktos (…) prie didesnių sklypų prijungiant – tai leistų tiek efektyviau valdyti tą žemės fondą, tiek papildyti gynybos fondą“, – sakė jis.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda tikina, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimais siekiama iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Nauji gynybos planai – naujas būdas pralobti?

Vilniaus meras siūlo suteikti galimybes žemės savininkams įsigyti iki 4 arų ploto užimančius įsiterpiančius žemės sklypus. Pastarasis skaičiuoja, kad parduodama šiuos sklypus Vilniaus mieste, valstybė uždirbtų apie 1 mlrd. eurų. Tačiau dalis tautiečių, pamatę skaičiavimus, sukioja pirštą prie smilkinio. Anot jų, vadinamosios „įtraukties“ iniciatyvos Gerovės valstybėje įveiklinamos tiesiog puikiai – visgi, ne pastarųjų naudai:

„Išparduodame sklypus, o kai nebus ką išparduoti, išparduosime vieni kitus”, – ironizuoja internautai. Kuždamasi, kad kol naujų idėjų generavimas eiliniam žmogui kiša koją, dalis organizacijų ir valdininkų ant šių idėjų statosi namus.

Iš pradžių nekalbėta apie didesnį valstybės įsiskolinimą ir mokesčių kėlimą didinant gynybos biudžetą; buvo žadama lėšas surinkti iš ekonomikos augimo. Dabar diskutuojama apie tai, jog padidinus finansavimą krašto gynybai iki 5-6 proc. BVP, galimai augs mokesčiai, valstybės skola ir privatizuotų žemių plotai. Gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai gali siekti 4 proc. BVP.

77.lt primena, kad praėjo treji metai nuo karo Ukrainoje pradžios. Tačiau Lietuvos valdininkai vis dar negeba parengti evakuacijos plano. Išties, galbūt belieka pasidžiaugti kabeliais, kurie, anot Palucko, užtikrins ryšio saugumą...

V. Benkunskas: pardavus žemes, nebereiktų jos prižiūrėti

Seimo nario Kazio Starkevičiaus teigimu, skaičiuojama 631 tūkst. hektarų neįveiklintos žemės.

„Yra kita likusi žemė, 104 tūkst. hektarų, kuri yra visiškai neįregistruota, nesuforminta ir neišnuomota. Ir dar yra 631 tūkst. valstybinės niekieno žemės, apimančios nesuformuotus kelius, miškus, kuri yra neregistruota“, – aiškino jis. Parlamentaras teigia, kad valstybė galėtų surinkti papildomų lėšų ne aukciono būdu parduodama iki 10 hektarų ploto įsiterpiančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir dalį miškų teritorijos.

„Vienas yra įregistruotas mano su kolega Seimo nariu, pateikimo stadiją praėjęs projektas, kad įsiterpusius sklypus, iki 10 hektarų ploto, būtų galima parduoti“, – sako pastarasis, pridurdamas, kad galima parduoti ir kolūkinius miškus.

V. Benkunskui idėja patraukli ne tik dėl nukapsėsiančių lėšų, bet ir dėl to, jog, pardavus žemę, kaip pats sako, būtų galima sėdėti „koja ant kojos“, mat jos daugiau nereiktų prižiūrėti.

„Vilniaus atveju, mes esame pasidarę du labai paprastus dalykus. Pasižiūrėjome, kad mes turime su dabartiniu reguliavimu ir žemės sklypus, kurie yra priskirtini valstybei, bet jei yra nenaudotini, taip vadinamieji įsiterpiamieji žemės sklypai, kurie pagal įstatymus apima iki 4 arų ploto teritoriją“, – tikina sostinės meras.

Kad procesas įvyktų, visų pirma, reikalingi įstatymų pakeitimai, mat potencialus žemės savininkas įsigytų įsiterpiančios žemės sklypus. Tiesa, jau dabar skelbiami aukcionai. Viename iš jų dalyvauja oranžerija su žemės sklypu Vilniuje. Mieste parduodama visuomeninės paskirties teritorija užima daugiau nei 1 ha žemės sklypą su statiniu Pavilnyje. Aukciono pradžia skelbiamas 2025 m. IV ketv [3].

Evakuacijai nėra nei plano, nei lėšų, tačiau gatvių pervadinimams – sugraibstoma

Nors Vilniaus biudžetas siekia daugiau nei milijoną eurų, evakuacijai lėšų, kaip teigiama, taip pat nėra – kaip ir gynybai [4]. Tikslinama, kad ligoninėms karinių neramumų atveju pasiruošti reikėtų maždaug 5 mln. eurų. Tačiau, matyt, vis dar vadovaujamasi retorika: pirma sprendimas, po to – pinigų ieškojimas.

Vis dėlto, ižde esanti skylė pokyčių nepristabdo. Pavyzdžiui, 2024-ųjų rugpjūčio mėnesį autobusų stotelę, kuri iki tol vadinosi „Gamtininkų centras“, pasitiko naujas pavadinimas. Dabar ji vadinasi „Įtraukties centru”. Įdomu tai, jog aukcione esančio hektaro sklypo plotas riogso ne kur kitur, tačiau šalia „Įtraukties centro“.