Vilniaus statybų korupcijos byla: metamas šešėlis sostinės valdžiai?

Vilniaus statybų korupcijos byloje – 9 kaltinamieji

Vilniaus statybų leidimų ir teritorijų planavimo sistema kelerius metus buvo po teisėsaugos didinamuoju stiklu. Ilgai trukęs tyrimas, kuriame analizuota galimų kyšių ir tarpininkavimo schema, dabar pasiekė svarbiausią etapą – dalis įtariamųjų jau sėda į teisiamųjų suolą.

Po penkerius metus trukusio ikiteisminio tyrimo prokurorai priėmė procesinius sprendimus dėl maždaug 50 žmonių, o devyni asmenys tapo kaltinamaisiais – jų bylos jau perduotos teismui. Tyrimui vadovavęs prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Stanislavas Barsulis teigė, kad byla dar nėra visiškai užbaigta: dėl dviejų asmenų vienos veikos atžvilgiu dar atliekami baigiamieji veiksmai, po kurių ir ši dalis bus perduota teismui [1].

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 metais, tačiau dar prieš tai buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba – pareigūnai rinko informaciją apie galimą korupcinę schemą statybų leidimų ir teritorijų planavimo srityje. Specialiųjų tyrimų tarnyba kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra per penkerius metus išanalizavo daugiau nei 270 galimų nusikalstamų veikų, kurias, kaip įtariama, galėjo padaryti daugiau nei 70 žmonių.

Kyšiai dėl statybų leidimų: byloje minima A. Avulio pavardė

Tyrėjų duomenimis, svarbų vaidmenį galėjo atlikti tarpininkai, susiję su kadastrinių matavimų, projektavimo ir kitų statybų sektoriui reikalingų paslaugų įmonėmis. Įtariama, kad jie perduodavo kyšius įvairių institucijų darbuotojams, siekdami palankių sprendimų dėl statybos leidimų ar teritorijų planavimo. Tyrimas apėmė kelių institucijų veiklą, tarp jų Vilniaus savivaldybę, Statybų inspekciją, Valstybinę darbo inspekciją, Nacionalinę žemės tarnybą ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.

Šios bylos metu jau paskirtos ir finansinės sankcijos – beveik pusės milijono eurų baudos. Iš viso skirta 487,5 tūkst. eurų baudų, 40,7 tūkst. eurų pervesta į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, 48,6 tūkst. eurų konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas, o dar 74 tūkst. eurų paimta taikant išplėstinį turto konfiskavimą.

Tyrimo metu taip pat buvo minima ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio pavardė, tačiau nei verslininkui, nei jo įmonei įtarimai nebuvo pareikšti – nuteistas liko tik tarpininkas Petras Ruškulis, pažadėjęs papirkti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus.

A. Nemunaitis: kur buvo miesto vadovai?

Tačiau politine atsakomybe dėl teisėsaugos tirto galimo korupcijos tinklo sostinės statybų leidimų ir projektų derinimo sistemoje suabejojo sostinės savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis. Reaguodamas į Specialiųjų tyrimų tarnybos informaciją apie penkerius metus trukusį tyrimą, politikas pabrėžė jo mastą – byloje kalbama apie maždaug 270 galimų nusikalstamų veikų. Pasak jo, toks skaičius leidžia kalbėti ne apie pavienius pažeidimus, o apie galimai ilgą laiką veikusią sistemą statybų leidimų ir projektų derinimo srityje [2].

„Ir čia kyla labai paprastas klausimas. Didelė dalis šio laikotarpio sutampa su tuo metu, kai už statybų ir miesto plėtros sritį Vilniaus savivaldybėje buvo atsakingas vicemeras Valdas Benkunskas. Šiandien jis – Vilniaus meras.

Jei gerai prisimenu dabartinis VMS administracijos direktorius Adomas Bužinskas tuo metu buvo administracijos dir pav ir irgi kuravo šią sritį.“ – rašė A. Nemunaitis.

Tarybos nario teigimu, tokio masto tyrimas kelia ne tik teisinės, bet ir politinės atsakomybės klausimą. Jis atkreipė dėmesį, kad tyrime taip pat minimas nekilnojamojo turto plėtotojo Arvydo Avulio epizodas, kai, kaip skelbta anksčiau, per tarpininkus du kartus buvo perduotas 500 eurų neteisėtas atlygis siekiant išspręsti su projektų derinimu susijusius klausimus.

A. Nemunaičio vertinimu, jei per kelerius metus savivaldybės sistemoje galėjo vykti šimtai galimų nusikaltimų, kyla klausimas, ar politinė vadovybė apie tai nežinojo, ar nesiėmė veiksmų.

Avulis neigia davęs 1 tūkst. eurų dėl palankių NVSC sprendimų

Tuo tarpu vasario viduryje žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie galimą 1 tūkst. eurų neteisėtą atlygį, siejamą su nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ vadovu Arvydu Avuliu, pats verslininkas tokius teiginius kategoriškai neigė. Skelbta, kad 2021 metais pinigai galėjo būti perduoti siekiant gauti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pritarimą vystomiems projektams.

A. Avulis tvirtino, kad informacija yra nepagrįsta, o bendrovė laikosi aiškios antikorupcinės politikos ir projektų derinimo procesuose naudojasi konsultantų pagalba, kad visos procedūros būtų vykdomos teisėtai.

Žiniasklaidoje taip pat skelbta, kad po 500 eurų galėjo būti sumokėta Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl korupcijos epizodų kaltu pripažintam Petrui Ruškuliui, kuris, pasak verslininko, buvo samdytas kaip konsultantas siekiant išsiaiškinti, kodėl NVSC nepritaria kai kuriems bendrovės projektams.

Į šią situaciją sureagavęs A. Nemunaitis anuomet sukritikavo pernelyg švelnias žiniasklaidos antraštes, o NVSC pabrėžė, kad visi sprendimai institucijoje priimami laikantis teisės aktų ir skaidrumo principų.