VU mokslininkė: mažųjų bendrijų augimas pats savaime nerodo piktnaudžiavimo

Mažųjų bendrijų augimas prasidėjo gerokai anksčiau nei mokesčių reforma

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje suaktyvėjo diskusijos apie mažųjų bendrijų (MB) ateitį ir galimą jų atsisakymą ar sujungimą su kitomis veiklos formomis. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto svarstymai grindžiami teiginiu, kad skirtingos verslo formos sudaro prielaidas mokestiniams skirtumams ir piktnaudžiavimui, o jų sumažinimas esą supaprastintų sistemą.

Vis dėlto VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė atkreipia dėmesį, kad mažųjų bendrijų populiarumo augimas nėra naujas ar staigus reiškinys. „Registrų centro duomenys rodo, kad mažųjų bendrijų populiarumas augo nuosekliai dar iki pastarųjų mokestinių pakeitimų“, – rašo ji. [1]

Anot mokslininkės, jei 2021 m. sausį buvo įsteigtos 652 MB, tai 2023 m. jų jau buvo daugiau nei tūkstantis, o 2025 m. – 1 566. Tai, jos teigimu, rodo ilgainiui susiformavusį pasitikėjimą šia verslo forma, o ne vienkartinę reakciją į mokestinę aplinką. „Tai rodo, kad MB tapo patrauklia verslo forma ne dėl vienkartinių sprendimų, o dėl ilgainiui susiformavusio pasitikėjimo šia struktūra“, – pažymi Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.

Individuali veikla ir toliau auga, todėl kalbėti apie masinį persikėlimą į MB nėra pagrindo

Svarstant apie galimą verslo formų „suplakimą“, dažnai teigiama, kad verslininkai masiškai atsisako individualios veiklos ir renkasi MB dėl palankesnių mokesčių. Tačiau pateikiami duomenys tokios prielaidos nepatvirtina.

Pasak Ž. Simonaitytės-Vasiliauskienės, individualią veiklą vykdančių gyventojų skaičius pastaraisiais metais augo stabiliai ir nuosekliai – nuo maždaug 160 tūkst. 2021 m. iki daugiau nei 223 tūkst. 2025 m., o 2026 m. pradžioje pasiekė beveik 239 tūkst. „Svarbu tai, kad augimo tempas iš esmės nesikeitė ir po mokesčių reformos įsigaliojimo“, – pabrėžia ji.

Mokslininkės vertinimu, tai leidžia daryti išvadą, jog individuali veikla neprarado patrauklumo ir nėra masiškai keičiama į MB. „Priešingai, duomenys rodo, kad ši forma ir toliau atlieka svarbų vaidmenį smulkiojo verslo ekosistemoje“, – teigia ji, pabrėždama, kad tai silpnina argumentą, jog MB augimas vyksta kitų formų sąskaita.

Didžiausi pokyčiai fiksuojami ne MB, o verslo liudijimų segmente

Ryškiausi struktūriniai pokyčiai, pasak Ž. Simonaitytės-Vasiliauskienės, pastebimi visai kitoje srityje – verslo liudijimų segmente. Po spartaus augimo 2021–2022 m. ir nuosaikesnio didėjimo vėlesniais metais, 2026 m. pirmą kartą fiksuotas reikšmingesnis sumažėjimas – apie 5 tūkst. liudijimų per metus.

Nors dalis šio sumažėjimo galėtų būti siejama su perėjimu prie MB, mokslininkė pažymi, kad pats kritimo mastas rodo platesnes priežastis. Verslo liudijimai išlieka riboti tiek veiklų pobūdžiu, tiek augimo galimybėmis, o jų patrauklumui įtakos turi ir savivaldybių taikomos sąlygos bei reguliaciniai sprendimai.

Apibendrindama Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė daro išvadą, kad 2026 m. įsigaliojusi mokesčių reforma paspartino jau anksčiau susiformavusias tendencijas, tačiau nepakeitė verslo formų pasirinkimo iš esmės.

„Mažųjų bendrijų augimas savaime nėra nei piktnaudžiavimo, nei sistemos disbalanso įrodymas“, – rašo ji, pridurdama, kad struktūriniai sprendimai neturėtų būti grindžiami pavieniais augimo rodikliais ar supaprastintais politiniais argumentais.